Puslapis kraunamas...
LR APLINKOS MINISTERIJA Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas
Meniu kraunamas...
 
svetainės medis email print
 

Dažniausiai užduodami klausimai

Dažniausiai užduodami klausimai

2016-02-17

2017-05-17

Ar galima statyti gyvenamąjį vagonėlį  paviršinio vandens telkinio apsaugos zonoje?

      Paviršinio vandens telkinio apsaugos zonų riba nuo kranto linijos, priklausomai nuo vandens telkinio dydžio ar upės ilgio, gali būti nutolusi nuo 100 m iki 500 m.
      Saugomų teritorijų įstatymo  20 straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodyta,  kad  paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama: statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui ir nakvynei vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, išskyrus atvejį, kai sodyboje laikomas ir naudojamas ne daugiau kaip vienas vagonėlis, taip pat atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami kempinguose, prie statomų ypatingų ir neypatingų statinių jų statybos laikotarpiu turint teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą statyti naują ar rekonstruoti esamą statinį, mokslo institucijų vykdomiems moksliniams tyrimams atlikti, masiniam renginiui rengti turint savivaldybės institucijos išduotą leidimą, kai laikomos ir naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotų bitynų kilnojamosios bitidės, taip pat kai minėti kilnojamieji objektai naudojami teisės aktų nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę žūklę.
        Už Saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimą, neteisėtai pastatant, laikant ar naudojant apgyvendinimui, nakvynei ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus kilnojamus objektus yra skiriama bauda  nuo 30 iki 600 eurų.

2017-05-12

Leidimų išdavimas bebrų medžioklei urbanizuotose teritorijose.

     Atėjus pavasariui ir kylant vandens lygiui gyventojai vis dažniau pastebi, kad užlietų plotų ir pažeistos augmenijos kaltininkas yra bebras. 
     Panevėžio RAAD Kontrolės organizavimo skyrius pastaruoju metu gavo keletą susirūpinusių gyventojų paklausimų dėl leidimų išdavimo bebrų medžioklei urbanizuotose teritorijose.
     Informuojame, kad nuo 2003 metų šalyje bebrų populiacijos gausa reguliuojama juos medžiojant. Šiuos gyvūnus leidžiama medžioti nuo rugpjūčio 1–osios iki balandžio 15 dienos pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatytą tvarką.
     Urbanizuotose teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, gyvūnų gausą reglamentuoja „Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarka“ (toliau tvarka), patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 metų rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 513. Žemės sklypo savininkas, prieš pradėdamas vykdyti privalomas medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo priemones, pateikia raštišką prašymą   Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento padaliniui, nurodydamas numatomas vykdyti priemones, jų vietą ir laiką, bei asmenų turinčių teisę medžioti vardus, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Leidimas išduodamas per 5 darbo dienas.
       Primename žemės, miško, vandens telkinio sklypo savininkams, valdytojams ar naudotojams arba medžioklės plotų naudotojams kad leidžiama ištisus metus rankinėmis ir mechaninėmis priemonėmis, išskyrus sprogmenis ir sprogstamąsias medžiagas, ardyti bebrų pastatytas užtvankas tose bebravietėse, kur dėl bebrų veiklos daug žalos gali būti padaryta automobilių keliams, geležinkeliams, vandens saugyklų pylimams, pastatams ar melioracijos statiniams, taip pat jeigu dėl pastatytos užtvankos semiami žemės ūkio pasėliai ar kitos naudmenos, ar miškas, arba užtvanka yra ekologiniu bei kultūriniu požiūriu vertingoje upėje.       

2017-04-20

Kokie reikalavimai taikomi renkantiems ir superkantiems vynuogines sraiges?

       Vynuoginių sraigių išteklių naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintos „Vynuoginių sraigių išteklių naudojimo taisyklės“. Taisyklės taikomos asmenims, renkantiems ir superkantiems vynuogines sraiges. Taisyklių tikslas – nustatyti vynuoginių sraigių rinkimo ir supirkimo terminą, leistinų rinkti ir supirkti vynuoginių sraigių dydžius ir nustatyti reikalavimus vynuoginių sraigių supirkėjams.
        Vynuoginių sraigių išteklius draudžiama naudoti gamtiniuose rezervatuose, zoologiniuose ir botaniniuose – zoologiniuose draustiniuose bei kitose saugomose teritorijose, jei tai numatyta teisės aktuose, reglamentuojančiuose veiklą minėtose saugomose teritorijose.
       Asmenims leidžiama rinkti ir supirkti vynuogines sraiges nuo sraigių vegetacijos pradžios iki liepos 1 d. Sraigių kiauto skersmuo privalo būti ne mažesnis kaip 28 mm.
       Asmenys, prieš supirkdami vynuogines sraiges, atlieka jų rūšiavimą pagal skersmenį vynuoginių sraigių supirkimo vietose. Supirkimo vietose po rūšiavimo esančių vynuoginių sraigių kiekyje negali būti daugiau kaip 5 procentai mažesnių nei leidžiama naudoti vynuoginių sraigių.
      Asmenys apie vynuoginių sraigių supirkimo vietas prieš 5 darbo dienas iki vynuoginių sraigių supirkimo pradžios apie supirkimo vietas turi raštu arba el. paštu informuoti Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą, kurio kontroliuojamojo teritorijoje yra supirkimo vietos. 
       Pažeidus Vynuoginių sraigių išteklių naudojimo taisyklių reikalavimus, asmenys traukiami atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka - vadovaujantis administracinių nusižengimų kodeksu numatytas  įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 150 eurų. Taip pat gali būti skiriamas nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas.

2017-03-10

Kokie reikalavimai dėl Ozono sluoksnį ardančių medžiagų (OAM) taikomi šaldytuvams ir kondencionavimo įrangai, kai OAM kiekis yra 3kg ir daugiau?

        Šaldytuvų ar kondencionavimo įrangos  kuriose yra OAM daugiau kaip 3 kg priežiūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas LAND 50 2011 „Ozono sluoksnį ardančių medžiagų tvarkymo reikalavimai“ (toliau – LAND).  LAND 31 punkte yra nurodyta, kad už medžiagas iš šaldymo ir oro kondicionavimo įrangos, šilumos siurblių, tirpiklių turinčios įrangos, gaisro gesinimo įrangos vykdymą atsako įmonė, turinti įgaliojimų užtikrinti įrangos ir sistemų  tinkamą techninį veikimą (toliau – Operatorius), todėl turint šaldytuvą ar šaldymo įrangą, kurioje OAM kiekis yra 3 kg ir daugiau privalo turėti sutartį su Operatoriumi.
         LAND 39 punkte nurodyta, kad šaldymo, oro kondicionavimo, šilumos siurblių įrangos, gaisro gesinimo ar priešgaisrinių sistemų, kuriose yra 3 kg ir daugiau šaldymo ar gaisro gesinimo skysčio (dujų), Operatoriai užtikrina, kad:
       - tokia įranga būtų įskaitomai lietuvių kalba paženklinta;
       - prie tokios stacionarios įrangos, užpildytos kontroliuojamomis medžiagomis, būtų išsamios, suprantamos eksploatavimo ir priežiūros instrukcijos lietuvių kalba su nurodymais, kaip elgtis siekiant išvengti kontroliuojamų medžiagų išmetimų į aplinką;
       - įranga būtų naudojama pagal eksploatacijos ir priežiūros instrukcijas, remontuojama ir tvarkoma taip, kad būtų garantuojama pakankama aplinkos apsauga, kiek įmanoma mažinant šaldymo ar gaisro gesinimo skysčio (dujų) išmetimą į aplinką;
       - kiekvienas stacionarus įrenginys, užpildytas kontroliuojamomis medžiagomis, turėtų žurnalą (pasą), kuriame rašomas įrangos pavadinimas, modelis, šaldymo ar gaisro gesinimo skysčio (dujų) pavadinimas ir kiekis,  informacija apie įrangos papildymą šaldymo ar gaisro gesinimo skysčiu (dujomis), jos remontą ir patikrinimą. Jeigu gamintojo techninėje specifikacijoje arba įrangos etiketėje nenurodytas įrangoje esančių kontroliuojamų medžiagų pavadinimas ir kiekis, Operatorius užtikrina, kad kvalifikuoti darbuotojai nustatytų, kokių ir kiek medžiagų yra įrangoje. Šiame papunktyje nurodyta įrangos žurnalo (paso) informacija teikiama Aplinkos ministerijai ar Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams pareikalavus.
       - įranga būtų kasmet tikrinama dėl nuotėkio ir tokį patikrinimą turi atlikti darbuotojai, turintys kvalifikacinius reikalavimus atitinkantį pažymėjimą.
       Reikalavimai netaikomi Operatoriams įrangos su hermetiškai užsandarintomis sistemomis, kurios atitinkamai pažymėtos ir kuriose yra mažiau nei 6 kg kontroliuojamų medžiagų.
       Šaldymo, oro kondicionavimo šilumos siurblių įrangos kasmetinė patikra dėl nuotėkio vykdoma laikantis standartinių tikrinimo reikalavimų, nustatytų LAND 3 priede.
       Siekiant užtikrinti remonto efektyvumą, įranga pakartotinai tikrinama dėl galimo nuotėkio praėjus mėnesiui po nutekėjimo pašalinimo.

2017-03-09

Kokiais atvejais ir kokia tvarka reikia teiktis ataskaitas apie  kondicionieriuose naudojamas fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas (F-dujas) ir  šaldytuvuose  naudojamas ozono sluoksnį ardančias medžiagas (OAM)?

      Ataskaitų teikimą apie kondicionieriuose naudojamas F-dujas ir  šaldytuvuose  naudojamas OAM reglamentuoja Duomenų apie fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir ozono sluoksnį ardančias medžiagas teikimo, surinkimo ir tvarkymo, šių dujų ar medžiagų turinčios įrangos apskaitos tvarkos aprašas (toliau Aprašas). Pagal Aprašo 13 punktą kiekvienais metais iki kovo 1 d. informaciją apie F-dujų ar OAM sunaudojimą per praėjusius kalendorinius metus Aplinkos apsaugos agentūrai, naudojantis Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterine sistema (IS „AIVIKS“) teikia įmonės, turinčios šilumos siurblius, šaldymo, oro kondicionavimo įrangą, kurioje yra OAM 3 kg ir daugiau F-dujų.
    Įmonės naudojantis IS „AIVIKS“ teikia užpildytą AM1 formą ir jos AM1N.1 priedą, kuriuose nurodoma:
     - įmonės pavadinimas, įmonės kodas, adresas, telefonas, el. pašto adresas;
     - atsiskaitymo metai;
     - sunaudotų grynų (nenaudotų) F-dujų ar OAM pavadinimas, CAS numeris (jei priskirtas), kiekis (kilogramais), naudojimo sritis (gaisro gesinimo įranga, šaldymo ir oro kondicionavimo įranga, tirpiklių turinti įranga, aukštos įtampos skirstymo įranga ir t. t.), per ataskaitinius metus įsigytų ir (ar) parduotų medžiagų kiekis, kiekvienos medžiagos atsargų kiekis ataskaitinių metų pradžioje ir pabaigoje. Pateikiant duomenis apie mišinius, kurių sudėtyje yra F-dujų ar OAM, būtina mišinius perskaičiuoti pagal medžiagas. Dažniausiai naudojamų mišinių sudėtis ir mišinių perskaičiavimo pagal medžiagas pavyzdžiai pateikti Tvarkos aprašo priede;
    - sunaudotų surinktų iš įrangos ar produktų F-dujų ar OAM pavadinimas, kiekis, naudojimo sritis, kiekvienos surinktos medžiagos likutis ataskaitinių metų gruodžio 31 d.;
    - sunaudotų recirkuliuotų F-dujų ar OAM pavadinimas, kiekis, naudojimo sritis, kiekvienos recirkuliuotos medžiagos likutis ataskaitinių metų gruodžio 31 d.;
   - sunaudotų regeneruotų F-dujų ar OAM pavadinimas, kiekis, naudojimo sritis, kiekvienos regeneruotos medžiagos likutis ataskaitinių metų gruodžio 31 d.;
   - atsakingo už duomenų teikimą asmens ryšio duomenys.
   Jeigu teikianti duomenis įmonė pati neprižiūri ir neremontuoja įrangos ar jos dalių, užpildytų F-dujomis ar OAM, reikalingus duomenis ji gauna iš įrangos techninę priežiūrą ir remontą vykdančios įmonės – būtina nurodyti įmonės, vykdančios šios įrangos arba jos atitinkamų dalių techninę priežiūrą ir remontą, pavadinimą ir įmonės kodą, adresą, telefoną, el. pašto adresą.
Jeigu yra naudojančios F-dujomis ar OAM užpildytą įrangą įmonės ir tokios įrangos techninę priežiūrą ir remontą vykdančios įmonės susitarimas, kad techninę priežiūrą ir remontą vykdanti įmonė teikia nurodytus įrangą naudojančios įmonės duomenis, įrangą naudojanti įmonė gali pranešti Aplinkos apsaugos agentūrai, kad duomenis apie F-dujų ar OAM sunaudojimą teiks techninę priežiūrą ir remontą vykdanti įmonė. Bet kuriuo atveju įmonė, naudojanti F-dujomis ar OAM užpildytą įrangą, yra atsakinga už šių duomenų pateikimą ir turi įsitikinti, kad vykdanti techninę priežiūrą ir remontą įmonė pateikė už ją duomenis nustatyta tvarka.
     Instrukciją apie registraciją  IS „AIVIKS“ duomenų bazėje  ir instrukciją apie ataskaitos užpildymą galima rasti adresu: https://aplinka.lt/web/duomenu-teikimas

2017-03-06

Administracinis nusižengimas. Kas tai?

      Administracinis nusižengimas - priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.
      Administracinė atsakomybė už padarytą administracinis teisės pažeidimą Lietuvoje kyla pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.
      Administracinių nusižengimų kodeksas, pakeitė daugiau kaip  30 metų galiojantį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Administracinių nusižengimų kodekse apibrėžiama, kokios įstatymų uždraustos veikos yra administraciniai nusižengimai. Už šiame kodekse numatytus nusižengimus, nustatomos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės, taip pat nustatomi administracinės atsakomybės pagrindai ir sąlygos, nustatoma administracinių nusižengimų teisena.
      Administraciniai nusižengimai, susiję su aplinkos apsauga, gamtos išteklių naudojimu yra išdėstyti Administracinių nusižengimų kodekso  XVIII skyriaus 235 – 318 straipsniuose. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo dėl Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 31 punkte nurodytų administracinių nusižengimų.
      Administracinių nuobaudų rūšis, Administracinių nusižengimų kodekse numatytos trys administracinių nuobaudų rūšys: įspėjimas, bauda ir viešieji darbai. Viešieji darbai skiriami kaip alternatyvi administracinė nuobauda, kodekso nustatyta tvarka ja pakeičiant baudą ar jos dalį. Administracinių teisės pažeidimų kodekse buvusios administracinės nuobaudos – administracinis areštas ir nušalinimas nuo darbo (pareigų) – nebebus taikomos. Taip užtikrinama baudžiamosios ir administracinės atsakomybės darna bei kodekso atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. Taip pat asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės, tokios kaip: specialios teisės atėmimas, turto konfiskavimas ar įpareigojimas dalyvauti programose/kursuose, draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiose renginiuose.
     Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą administracinių nuobaudų skyrimo terminas pailgėja iki 2 metų, kai pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą buvo tik 6 mėnesiai. Taip bus apsunkinama galimybė išvengti atsakomybės asmenims, kurie vilkina tyrimą, vengia atvykti į aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atliekančias institucijas ar kitą tyrimą atliekančią įstaigą ir kitais būdais vengia atsakomybės. Be to,  Administracinių nusižengimų kodekse yra įteisinta norma dėl protokolo surašymo nedalyvaujant pažeidėjui, kai jis ne mažiau kaip du kartus kviečiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą.
      Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą, arba Lietuvos darbo biržos teritorinį skyrių, kuriame asmuo yra registruotas bedarbiu, išskyrus atvejus, kai šaukimai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, arba į teismą. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam, kurie buvo šaukiami į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, apie tolesnį bylos nagrinėjimą gali būti pranešama neregistruotu laišku ar kitu būdu siunčiamu pranešimu, išskyrus kai byla nagrinėjama teisme.
       Administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka, jeigu yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tai bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.
      Kodekse įteisinta, kad daugiau administracinių nusižengimų bylų būtų nagrinėjama ne teisme. Apylinkių teismai pirma instancija nagrinėja administracinių nusižengimų bylas, jeigu maksimalus baudos dydis yra daugiau kaip 1500 eurų, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo arba nukentėjusysis yra nepilnametis, jeigu gali būti skiriamas turto, kuriam privaloma teisinė registracija, konfiskavimas.
      Taip pat praplėstas administracinio nurodymo, t. y. pasiūlymo susimokėti pusę sankcijoje numatytos minimalios piniginės baudos už pirmą kartą per metus padarytą administracinį nusižengimą, taikymo galimybės. Asmuo galėtų sumokėti pusę baudos, jeigu už administracinį nusižengimą nustatyta mažesnė negu 1500 eurų maksimali bauda. Tokia tvarka nebūtų taikoma, jei asmuo administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, jei per metus padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, numatytą tame pačiame šio kodekso straipsnyje, administracinis nusižengimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą; taip pat administraciniu nusižengimu padaryta turtinė žala, kuri nėra visiškai atlyginta; kai už asmens padarytą pažeidimą nustatytas privalomas turto konfiskavimas; kai asmuo padarė pažeidimą, susijusį su specialia teise, neturėdamas šios teisės.
      Nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, bus labiau užtikrinamos asmens, pretenduojančio į nukentėjusiojo statusą, teisės. Jei administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru, žalos atlyginimą ne daugiau kaip  vieno šimto penkiasdešimt eurų dydžio priteisia administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija.
      Būtina žinoti, kad įmonių vadovai ar kiti atsakingi asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn už kliudymą pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas teises ar pareigas, pareigūnų teisėtų nurodymų, reikalavimų arba kolegialių institucijų priimtų sprendimų ar nutarimų nevykdymą.     

2017-01-31

Kokia tvarka vadovautis, norint gaminti beržines šluotas?

   Beržų (medžių) šakelių skynimą reglamentuoja Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka (toliau Tvarka). Tvarka netaikoma šakeles renkant nuo teisėtai nukirstų medžių ir krūmų. Tvarkoje yra nurodyta, kad medžių (beržų) šakeles galima skinti tik  suderinus su žemės ar miško savininku, valdytoju ar naudotoju. Šakeles leidžiama pjauti nuo augančių medžių ar krūmų ten, kur tai neturės neigiamos įtakos medynui arba nuo tų medžių ar krūmų, kurie jau numatyti iškirsti. Nuo medžių ar krūmų, kurių nenumatyta iškirsti, šakeles leidžiama pjauti ne aukščiau kaip iki 1/3 medelio nuo lajos apačios ar krūmo aukščio. Nuo medelių šakeles leidžiama pjauti, jeigu jie ne žemesni kaip 2 m. Ruošiant šakeles, gali būti leidžiama nukirsti šakas arba iki tam tikro aukščio nugenėti medžius, nuo kurių pjaunamos šakelės.
Skinant beržų šakeles šluotoms ir nesilaikant Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkos - numatyta administracinė pagal Administracinių nusižengimų kodeksą - ir taip galima užsidirbti  baudą asmenims nuo 10 iki 30 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims- nuo 30 iki 60 eurų.

2017-01-06

    Žvejai klausia, kur rasti informaciją apie Panevėžio regione esančius išnuomotus valstybinius vandens telkinius (dažnas žvejys nežino kokiame telkinyje žvejoja - išnuomotame ar ne).

       Panevėžio regione yra 64 valstybiniai vandens telkiniai, į kuriuos žvejybos plotų naudotojams yra išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą (sąrašas pridedamas).
       Mėgėjų žvejybos įstatymas nustato, kad už mėgėjų žvejybos leidimą, suteikiantį teisę žvejoti išnuomotame valstybiniame vandens telkinyje, mokama žvejybos ploto naudotojui. Įstatymas taip pat numato, kad žvejybos plotų naudotojai turi teisę sumažinti mokestį už mėgėjų žvejybos leidimą arba leisti žvejoti nemokamai.
       Primename, kad žvejoti nemokamai (be mėgėjų žvejybos leidimų), turi teisę fiziniai asmenys iki 16 metų, valstybinio socialinio draudimo pensininkai ir neįgalieji.
        Š. m. sausio 1 d. įsigaliojęs Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad žvejyba be mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti tame vandens telkinyje, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 10 iki 60 eurų su galimu administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.
     Išnuomotų, Panevėžio regiono teritorijoje esančių, valstybinių vandens telkinių sąrašas pridedamas priede.

Eil. Nr.

Žvejybos ploto naudotojas

Vandens telkinio pavadinimas

 

PANEVĖŽIO R.

1

1

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Panevėžio skyrius

Ėriškių tvenkinys

2

2

Jotainių tvenkinys

3

3

Juodžio ežeras

4

4

Krekenavos tvenkinys

5

5

Liberiškio tvenkinys

6

6

Molainių II tvenkinys

7

7

Pažibų (Labos) tvenkinys

8

8

Staniūnų tvenkinys (Velžio užtvanka)

9

9

Stepanionių (Dubulių) tvenkinys

10

10

Šambalioniškių tvenkinys

11

11

Švainikų tvenkinys

 

BIRŽŲ R.

12

1

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Biržų skyrius

Kilučių ežeras

 

KUPIŠKIO R.

13

1

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kupiškio skyrius

Kupiškio tvenkinys (Kupiškio marios)

14

2

Mituvos ežeras

15

3

Noriūnų tvenkinys

16

4

Stirniškių tvenkinys

 

ROKIŠKIO R.

17

1

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Rokiškio skyrius

Apvalasai ežeras

18

2

Aukštakalnių ežeras

19

3

Dviragio (Salų) ežeras

20

4

Kriaunelio ežeras

21

5

Našio ežeras

22

6

Rašų ežeras

23

7

Skaistės ežeras

24

8

Vyžuonos ežeras

25

9

Modestas Kazlauskas

Aleknų tvenkinys

26

10

Aleksandras Jakšys

Armonių ežeras

27

11

Algirdas Šaltis

Ažubalių ežeras

28

12

Juozas Simutis indiv. įmonė

Bajorų II tvenkinys

29

13

Nijolė Regina Chijanienė

Baltelio ežeras

30

14

Leonardas Šablinskas

Dėlinio ežeras

31

15

Vytautas Kanopa

Dirdų ežeras

32

16

Jonas Seibutis

Duobžerio ežeras

33

17

Arvydas Povilas Uptas

Duokiškio tvenkinys

34

18

Romualdas Žiulys

Eikiniškio ežeras

35

19

Antanas Rosenas

Gačionių ežeras

36

20

Vydmantas Žumbakys

Gipinio ežeras

37

21

UAB „Ilzenbergo dvaras“

Ilgės (Gerajo) ežeras

38

22

Juozas Simutis indiv. įmonė

Juodupės tvenkinys

39

23

Gintautas Malevičius

Jūžinto ežeras

40

24

Daiva Sventickienė

Keležerio ežeras

41

25

Zigmantas Meškauskas

Kryžinio ežeras

42

26

Petras Araminas

Kuojinio ežeras

43

27

Romualdas Makšimas

Laukagalių tvenkinys

44

28

Rolandas Jasiūnas

Liūno ežeras

45

29

Algirdas Buitvydas

Mėlynio ežeras

46

30

Saulius Marcinkevičius

Mėlynioko ežeras

47

31

Rimgaudas Kilas

Miškinio ežeras

48

32

Almantas Pilkauskas

Miškinio ežeras

49

33

Povilas Stakys

Oklio ežeras

50

34

Jonas Seibutis

Paežerio ežeras

51

35

Aldona Rudokienė

Petkūnų tvenkinys

52

36

Veronika Rita Jančienė

Ragučių tvenkinys

53

37

Aurelijus Blažys

Raikėnų tvenkinys

54

38

Vytautas Šlikas

Rokiškėlių ežeras

55

39

Audronė Sinkevičienė

Skaistinės (Trumponių) ežeras

56

40

Virginijus Putka

Sriubiškių tvenkinys

57

41

Jonas Smalinskas

Sulpio ežeras

58

42

Raimundas Jarmoška

Šapelių ežeras

59

43

Almantas Urbonas

Šetekšnio ežeras

60

44

Salvijus Mikulėnas

Trebūtinio ežeras

61

45

Antanas Kazlauskas

Vazajėlio ežeras

62

46

Žvejų klubas „Auksinis starkis“

Vazajo ežeras

63

47

Alma Grikėnienė

Žiobiškio tvenkinys

 

PASVALIO R.

64

1

Pajiešmenių kaimo bendruomenė

Pajiešmenių tvenkinys


2016-12-30

      Iki kada reikia pateikti metinę atliekų susidarymo ataskaitą už 2016 metus?

      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 „Dėl atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtinto „Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių“ 36 p., už praėjusius kalendorinius metus ataskaita pateikiama Aplinkos apsaugos agentūrai, naudojantis Aplinkos informacijos valdymo integruotos kompiuterinės sistemos atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos posistemiu e-ASTA, skirtu teikti metines ataskaitas, kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais iki vasario 10 d.

2016-12-30

       Ar reikia teikti metinę atliekų susidarymo ataskaitą už 2016 m., jei įmonė ataskaitiniais metais veiklos nevykdė?

       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 „Dėl atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtinto „Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių“ 36 p., jei ataskaitiniais metais atliekų nesusidarė arba atliekų tvarkymo veikla nebuvo vykdoma, metinė ataskaita pateikiama per e-ASTA, pažymint, kad ataskaitiniais metais metinę ataskaitą teikiantis subjektas veiklos nevykdė.

2016-12-21

Ar galima miško paskirties žemėje įrengti kūdrą?

     Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. D1-590/3D-583 “Dėl dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo” patvirtinto „Dirbtinių nepratekamų vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo“ 7. 5 p., dirbtinį nepratekamą vandens telkinį miško žemėje įrengti draudžiama, išskyrus atvejus, kai įrengiamas iki 0,1 ha ploto dirbtinis vandens telkinys, kurio įrengimas numatytas miškotvarkos projekte.

2016-12-21

Ar galima išvežti perteklinį gruntą likusį iškasus kūdrą?

       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. D1-590/3D-583 “Dėl dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo” patvirtinto „Dirbtinių nepratekamų vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo“ 13 p. dirbtinio vandens telkinio įrengimo metu iškastas gruntas ir (arba) derlingasis dirvožemio sluoksnis negali būti parduodamas arba kitaip perleidžiamas kitiems asmenims. Toks gruntas ir derlingasis dirvožemio sluoksnis turi būti panaudojami reljefui formuoti ir pažeistoms teritorijoms rekultivuoti žemės sklype, kuriame įrengiamas dirbtinis vandens telkinys. Jei nėra galimybės to padaryti, dirbtinio vandens telkinio savininkas gali panaudoti šį gruntą ir (arba) derlingąjį dirvožemio sluoksnį kitame jam nuosavybės teise priklausančiame sklype.

2016-12-13

Kokie ūkio subjektai turi vykdyti atliekų susidarymo apskaitą ir teikti atliekų susidarymo apskaitos metines ataskaitas?

     Nuo 2017-01-01 įsigalioja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 patvirtintų „Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) pakeitimai, kuriuose nurodyta, kad atliekų susidarymo apskaitą atskirai turi vykdyti įmonės, įmonių struktūriniai padaliniai (filialai, atstovybės) ar atskiri įmonių padaliniai (įmonės skyriai ar padaliniai, neturintys atskiro kodo Juridinių asmenų registre), atitinkantys bent vieną iš nurodytų kriterijų:
       1.  kurie vykdomai ūkinei veiklai privalo gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba Taršos leidimą ir kurių veikloje per kalendorinius metus susidaro pavojingųjų atliekų (išskyrus pavojingas komunalines atliekas) ir (ar) daugiau nei 6 tonos nepavojingųjų atliekų (į šį kiekį neįskaičiuojamos mišrios komunalinės atliekos atliekų sąraše, kuris nurodytas Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, 1 priede, pažymėtos kodu 20 03 01);
       2. kurių veikloje per kalendorinius metus susidaro pavojingųjų atliekų (išskyrus pavojingas komunalines atliekas) ir (ar) daugiau nei 12 tonų nepavojingųjų atliekų (į šį kiekį neįskaičiuojamos mišrios komunalinės atliekos, atliekų sąraše pažymėtos kodu 20 03 01);
       3. kurios atlieka transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą, kai šios veiklos vykdymo metu susidaro atliekos;
       4. kurios turi 10 ir daugiau darbuotojų ir vykdo žmonių ir (ar) gyvūnų sveikatos priežiūros ir (ar) vaistinių, ruošiančių ir (ar) parduodančių vaistus, veiklą;
       5. kurių veikloje susidaro alyvos atliekos;
       6. kurios įpareigotos vykdyti Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 „Dėl Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, numatytą atliekų apskaitą;
        7. kurios vykdo maisto gamybos (ruošimo) (viešbučiai, moteliai, restoranai, kavinės, kitos viešojo maitinimo ir maisto gamybos įstaigos) ir (ar) maisto prekybos (didmeninės ar mažmeninės prekybos ir kitos maisto prekybos įstaigos) veiklą ir kuriose per kalendorinius metus susidaro daugiau nei 5 tonos viešojo maitinimo (maisto) atliekų ir (ar) vartoti netinkamų maisto produktų.
         Ūkio subjektai, turintys vykdyti atliekų susidarymo apskaitą, turėtų atidžiai išnagrinėti nurodytas Taisykles, kadangi be apskaitos turi vykdyti ir kitas pareigas.

2016-12-09

Ar atliekų deginimo reikalavimai taikomi kamščiamedžio žievės atliekoms?

       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. Nr. 699 įsakymu „Dėl atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo“  patvirtintų „Atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų“ 4.1.5. p. nuostatomis,  atliekų deginimo reikalavimai netaikomi kamščiamedžio žievės atliekoms

 

2016-12-09

Ar teisybė, kad pasikeitus hidrotechninių tinklų savininkui apie tai per 10 darbo  dienų raštu turi būti informuojamas regiono aplinkos apsaugos departamentas?

      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-09-13 įsakymu Nr. D1-415 patvirtintų „Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2 -95)“ 6 p. naujieji  tvenkinio šeimininkai turi informuoti regiono aplinkos apsaugos departamentą per 10 darbo dienų, kartu pateikiant dokumentų kopijas, patvirtinančias savininko pasikeitimo faktą.

2016-12-09

Ar teisybė, kad azoto oksidas ir švinas yra teršalai, kurių kiekis aplinkos ore yra ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus?

        Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 471/582 “Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo  ir teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“ , azoto oksidų ir švino kiekiai aplinkos ore yra ribojami pagal Europos Sąjungos kriterijus.

2016-12-06

     Kur galima nemokamai atiduoti  buityje susidarančias elektros ir  elektroninės įrangos atliekas Kupiškio rajone?

       Elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) ženklinimo, elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkytojų ir šios įrangos vartotojų informavimo, elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo, saugojimo, apdorojimo, elektros ir elektroninės įrangos ir jos atliekų apskaitos reikalavimus bei tvarką nustato Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės).
      Vadovaujantis šių Taisyklių punktais:
     121. Elektros ir elektroninės įrangos platintojai privalo nemokamai priimti vartotojo atiduodamas buitines elektros ir elektroninės įrangos atliekas tuo atveju, jeigu šios atliekos yra tos pačios paskirties kaip platintojo platinama elektros ir elektroninė įranga.
      122. Elektros ir elektroninės įrangos platintojai gali nesilaikyti Taisyklių 121 punkte nustatyto reikalavimo ir nemokamai nepriimti vartotojo atiduodamų elektros ir elektroninės įrangos atliekų, jeigu šias atliekas sudaro elektros ir elektroninė įranga be pagrindinių tokios įrangos dalių ar jose yra atliekų, nepriskiriamų elektros ir elektroninės įrangos atliekoms ir (ar) šios atliekos dėl užterštumo kelia pavojų darbuotojų sveikatai ir saugumui. Kai elektros ir elektroninės įrangos atliekos dėl užterštumo kelia pavojų darbuotojų sveikatai ir saugumui, elektros ir elektroninės įrangos platintojai privalo tokias atliekas perduoti pavojingas atliekas tvarkančioms įmonėms.
       Kupiškio mieste elektros ir elektroninės įrangos atliekos nemokamai priimamos:
       ,,Maxima“ pekybos centras (Gedimino g. 53 N, Kupiškis),
       ,,Senukai“ prekybos cnetras (A. Purėno g. 5, Kupiškis),
       ,,Luktarna“ degalinė (Pergalės g. 15, Kupiškis),
      ,,Bikuva“ prekybos centras (Technikos g. 4A, Kupiškis),
       UAB ,,Techasas Trade“ parduotuvė (Gedimino g. 31, Kupiškis).
       Didelių gabaritų (stambiagabaričių) atliekų surinkimo aikštelėje (Technikos g. 6I, Kupiškis).
       Už atsisakymą priimti prekybos vietoje be papildomo mokesčio vartotojo atiduodamas buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas tuo atveju, kai vartotojo atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra tos pačios paskirties kaip jo perkama įranga ir kai atiduodamos įrangos atliekų kiekis (skaičiuojant įrangos vienetais) atitinka perkamos įrangos kiekį, yra numatyta administracinė bauda nuo 434 iki 868 eurų.

2016-12-06

Įmonės atstovas klausia:
Noriu panaudoti gamybos liekanas, kurios susidaro įmonės veiklos metu gaminant produkciją. Kokių aplinkosauginių reikalavimų reikia laikytis?

          Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2012 m. sausio 17 d. yra patvirtintas Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos aprašas, kurio 4 punktu nustatyta:
          Gamybos liekanos gali būti laikomos šalutiniais produktais ir nepriskiriamos atliekoms, jeigu atitinka visus šiuos kriterijus:
           1. Gamybos liekanos susidaro gamybos proceso metu;
           2. Gamybos liekanų naudojimas yra žinomas;
           3. Gamybos liekanos gali būti panaudotos tiesiogiai;
           4. Gamybos liekanos naudojimas yra teisėtas.
          Įmonė, kurios veiklos metu susidaro gamybos liekanos, gali įrodyti jų atitiktį aukščiau išvardintiems kriterijams, savo parašu patvirtintu technologinio proceso aprašymu ar kito įmonės dokumento, kuriame nurodomi šalutinio produkto susidarymo, naudojimo žinomumo ir naudojimo teisėtumo faktai. Taip pat gamybos liekanų atitiktis, gali būti pagrindžiama dokumentu, kuris įrodo galimybę konkretų gamybos liekanų kiekį panaudoti tikslingai.

2016-12-06

Iki kada aptvaro savininkas turi pateikti ataskaitą apie nelaisvėje laikomus laukinius gyvūnus?

Ataskaitų apie aptvaruose laikomus laukinius gyvūnus pateikimo terminas nurodytas Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 „Dėl laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“, 38 punkte – „Leidimo turėtojai kiekvienais metais iki sausio 10 d. raštu arba elektroniniu paštu pagal aptvaro, voljero ar kito statinio buvimo vietą teikia atitinkamam RAAD duomenis apie aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose laikomų laukinių gyvūnų rūšis, skaičių ir ženklinimą.”

Pateikiama rekomenduojama ataskaitos forma

____________________________________________________________

(VARDAS, PAVARDĖ)

                                                                             

________________________________________________________________________

(asmens kodas)

 

____________________________________________________________

(gyvenamoji vieta, el. p. adresas, telefono Nr.)

 

 

LR AM Panevėžio regiono aplinkos

apsaugos departamento

Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai

 

 

 

ATASKAITA APIE APTVARUOSE, VOLJERUOSE AR KITUOSE STATINIUOSE LAIKOMUS GYVŪNUS

 

201__m._______________mėn.______d.

 

Panevėžys

 

Eil. Nr.

Leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus Nr., išdavimo data

Aptvaro, voljero ar kito statinio adresas

Laikomų laukinių gyvūnų rūšis

Laikomų laukinių gyvūnų skaičius, vnt.

Laikomų laukinių gyvūnų ženklini-

mas

Pastabos

Patinų

Patelių

Jauniklių

Iš viso

1.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

       

 

                                                     _________________                       _________________________

                                                                                                 (parašas)                                                                               (vardas, pavardė)


2016-09-15

Kokie aplinkosaugos reikalavimai lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis?

Nuo š. m. rugpjūčio 1 dienos įsigaliojo nauji Aplinkos apsaugos reikalavimai lauko sąlygomis deginant augalus ir jų dalis (toliau – Reikalavimai). Šie Reikalavimai nustato sausos žolės, nendrių, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės liekanų (daržovių stiebai, lapai, virkščios, šaknys, piktžolės ir pan.), nukritusių lapų ar kitų nuokritų, nulūžusių ar nugenėtų šakų, sodininkystės, želdynų priežiūros liekanų ir kitokios medienos (išskyrus surinktos vykdant miškų ūkio veiklą) (toliau – Augalai) deginimo tvarką lauko sąlygomis.
Augalus leidžiama deginti tik surinktus (sugrėbtus) į krūvas, ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių. Deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu  ir pan.
       Norime atkreipti visuomenės dėmesį, kad Augalų deginimas yra kraštutinė šių atliekų tvarkymo galimybė, kai yra jau apsvarstyti ir galimi kiti tvarkymo būdai (pvz. kompostavimas, mulčiavimas, šilumos energijos gavimas).
       Nuo rugpjūčio 1 dienos pasikeitus Reikalavimams, draudžiama surinktus (sugrėbtus) Augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą, laužų kūrenimui nustatytose vietose). Draudžiama surinktus (sugrėbtus) Augalus, jų dalis ar krūvas deginti miškų gaisrams kilti palankiomis dienomis, tai yra esant IV–V klasės miškų gaisringumui (šias sąlygas nustato Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, jas skelbia žiniasklaida).
       Vengiant smulkiosios faunos žūties, draudžiama deginti medieną jos neperkrovus, jei į krūvas ji buvo sukrauta anksčiau nei savaitę iki deginimo. Iškylų, švenčių, stovyklų ir pan. renginių laužuose ir maisto gaminimo įrenginiuose (griliuose, šašlykinėse, ugniakuruose, rūkyklose ir pan.) leidžiama deginti medieną ir medžio anglį. Laužus leidžiama kurti tik nustatytose ir įrengtose vietose, taip pat privačios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose, savininko nustatytose vietose, jei tai neuždrausta kitais teisės aktais.
       Kilnojami maisto gaminimo įrenginiai (kepsninės, ugniakurai, rūkyklos ir pan.), kuriuose lauko sąlygomis gaminamas maistas ir naudojama atvira ugnis, turi būti pastatomi taip, kad nenukentėtų žolinė augalija, greta esantys medžiai ar krūmai. Po įrenginio naudojimo susidariusius pelenus, juos visiškai užgesinus, rekomenduojama išbarstyti dirbamoje žemėje.

       ATPK 831 str. už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus, deginant augalus ir jų dalis numatyta adm. atsakomybė:
        Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus – užtraukia baudą piliečiams nuo dvidešimt aštuonių iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro ir pareigūnams – nuo penkiasdešimt septynių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.
Ražienų, taip pat nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas –
užtraukia baudą piliečiams nuo penkiasdešimt septynių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir pareigūnams – nuo vieno šimto penkiolikos iki trijų šimtų keturiasdešimt septynių eurų.
Žemės savininkų, naudotojų ir valdytojų nesiėmimas priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus savo žemėje žolės, ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, –
užtraukia baudą nuo dvidešimt aštuonių iki vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų.

2016-09-13

Prasidėjus šaltalankio uogų sezonui, gaunama klausimų, kaip galima skinti šaltalankio uogas. Ar galima šaltalankio uogas skinti su šakelėmis?

     Šaltalankio uogų skynimas ir kitos laukinės augalijos išteklių naudojimas reglamentuojamas Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkos 15 punkte, kuriame nurodyta, kad renkant  šaltalankių  uogas  leidžiama karpyti iki 30 cm augalo šakeles. Tačiau draudžiama laužyti, kapoti ar kitaip žaloti krūmų ar medžių šakas ir kamienus.
     Taip pat primename, kad Valstybinėje  žemėje kirsti kadagius; imti miško paklotę; lupti žievę  nuo medžių ir krūmų (šaltekšnių ir gluosnių); rauti medžių bei  krūmų  šaknis;  pjauti  nendres,  medžių  ir krūmų (išskyrus šaltalankių)  šakeles;  šienauti  miško  žemėje;  kasti medžių ir krūmų   savaiminukų   sodmenis  bei  puskrūmius  ir  krūmokšnius;  išdėstyti  avilius ir bitides galima suderinus su žemės, miško ar vandens telkinių savininku, valdytoju ar naudotoju.   Pataisų,  neįrašytų  į  Lietuvos  Respublikos  saugomų  gyvūnų, augalų  ir  grybų  rūšių  sąrašą,  sporines  varputes, naudojamas vaistinei  žaliavai,  rinkti galima nederinant su žemės, miško ar vandens telkinių savininku, valdytoju ar naudotoju.
     Už  Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkos pažeidimą yra numatyta administracinė bauda piliečiams iki 28 eurų, pareigūnams iki 57 eurų.

 2016 07 11
Ką daryti, jeigu asbesto yra jūsų aplinkoje?


Ne visi žino, kaip reikia tvarkyti statybines atliekas, turinčias asbesto (šiferio atliekos)

Lietuvoje asbesto turinčių gaminių šalinimą ir asbesto turinčių atliekų tvarkymą reglamentuoja visa eilė teisinių dokumentų. Asbestas yra įtrauktas į Nuodingųjų medžiagų pagal jų toksiškumą sąrašą, kuris patvirtintas sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-975.
Jeigu asbesto produktų yra jūsų namuose, ūkyje, nepatariama pradėti jį šalinti patiems. Geriau šį darbą patikėti specialistams, kurie, priklausomai nuo asbesto produktų techninės būklės, toliau imsis atitinkamų veiksmų. Asbesto šalinimo pagrindinis tikslas yra apsaugoti aplinką nuo pavojingų asbesto plaušelių.
Asbesto turinčios atliekos priimamos į asbesto laikymo aikštelę laikantis šių pagrindinių reikalavimų:
• asbesto turinčios atliekos turi būti surinktos atskirai ir nesumaišytos su kitomis atliekomis;
• šiferio lapai gali būti sudėti ant padėklų bei privalo būti apsukti plastikine pakavimo plėvele. Šiferio laužas (smulkus) turi būti supakuotas į sandarią plastikinę tarą (dvigubus plastikinius maišus, didmaišius, statines, konteinerius ar kt.) ir sudėtas ant padėklų (palečių) bei apsuktas plastikine pakavimo plėvele, kad sąvartyne esanti technika galėtų iškrauti krovinį;
• kitos asbesto turinčios atliekos privalo būti supakuotos – apsuktos plėvele (ne mažiau nei 2 sluoksniai) arba sudėtos į sandarią tarą ir sukrautos ant padėklų (palečių). Padėklas su sukrautu asbestu turi būti apsuktas plastikine pakavimo plėvele, kad sąvartyne esanti technika galėtų saugiai iškrauti krovinį;
• supakuotos asbesto turinčios atliekos turi būti ženklinamos pagal Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus (Pavojingų atliekų ženklinimo etikete).
Statybinių medžiagų, turinčių asbesto (šiferio) transportavimo paslaugas Panevėžio apskrityje teikia:
• UAB „Švaros komanda“, Nemuno g. 79, Panevėžys, Tel.: (8-45) 508600.
• AB „Panevėžio specialus autotransportas“, Pilėnų g. 43, Panevėžys, Tel.: (8-45) 58 65 23.
• UAB „Žalvaris“, Įmonių g. 15, Panevėžys, Tel.: 8 (45) 467 793.
• UAB „Ekonovus“, Barklainių km., Panevėžio raj. Tel.: (8 4) 5550575.
Statybinių medžiagų, turinčių asbesto (šiferio) surinkimo, tvarkymo vieta Panevėžio apskrityje:
Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės priima nemokamai iš gyventojo 300 kg per metus:
Savitiškio g. 12, Panevėžys;
Senamiesčio g. 114B, Panevėžys;
Beržytės g. 10, Garuckų k., Panevėžio r.;
Mūšos g. 12B, Pasvalys;
Donelaičio g. 16, Rokiškis;
Biržų km., Biržų r.;
Kosmonautų g. 8, Vabalninkas, Biržų r.;
Technikos g. 6I, Kupiškis;
Panevėžio sąvartynas, Dvarininkų k., Miežiškių sen., Panevėžio r.
Iš gyventojų statybinės ir griovimo atliekos priimamos nemokamai.
Vidutinių ir stambių įmonių statybines ir griovimo atliekas, kurios susidaro statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, kai tokiems darbams reikalingas statybos leidimas ar rašytinis pritarimas statinio projektui, tvarko atliekų tvarkytojai, nustatyta tvarka turintys teisę teikti tokių atliekų tvarkymo paslaugas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintomis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, pagal individualias sutartis. Tokiais atvejais reikia:
sudaryti sutartį su statybines atliekas renkančia įmone, kuri už nustatytą mokestį šias atliekas pristato į Panevėžio regionino atliekų tvarkymo centrą;
arba pristatyti statybines atliekas į sąvartyną, sumokant nustatytą mokestį.
2016 06 30

Pastaruoju metu, prasidėjus atostogų laikotarpiui, Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Kontrolės organizavimo skyrius gauna daug paklausimų ir teikia konsultacijas regiono gyventojams dėl aplinkos apsaugos reikalavimų plaukiojant savaeigėmis transporto priemonėmis. Gyventojai teiraujasi kur galima plaukioti vandens motociklais, motorinėmis valtimis, kokio galingumo varikliais ir pan.
Motorinėms plaukiojimo priemonėms priskiriamos tos, kurios turi vidaus degi-mo variklį, taip pat laivas ant oro pagalvės, oro sraigtu varomas laivas, vandens moto-ciklas ir kt.. Plaukiojant savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nustatyti aplinkos ministro 2014-04-08 įsakymu Nr. D1-338 „Dėl aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis sąlygų patvirtinimo“. Aplinkosaugos sąlygos plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis taikomos plaukiojimo priemonių savininkams ir naudotojams, naudojantiems ir laikantiems plaukiojimo priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose valstybiniuose ir privačiuose vandens telkiniuose. šiame įsakyme yra skelbiamas vandens telkinių sąrašas, kuriuose leidžiama plaukioti tam tikromis vandens transporto priemonėmis. šiame sąraše Panevėžio regione esančių vandens telkinių nėra.
šis įsakymas netaikomas vidaus vandens keliuose, išskyrus vandens kelius ežeruose, kurie yra valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijose. Valstybinės ir vietinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašus, jų eksploatavimo taisykles galima rasti Vidaus vandens kelių direkcijos ir Susisiekimo ministerijos tinklalapiuose. Vandens motociklais leidžiama plaukioti tik keturiuose telkiniuose – Baltijos jūroje, Drūkšių ežere, Kauno hidroelektrinės ir Elektrėnų tvenkiniuose. Savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti visose upėse, mažesniuose kaip 10 ha ploto vandens telkiniuose, arčiau kaip 100 m nuo vandens telkinių ir jų salų krantų, maudyklų teritorijų, plūdurais pažymėtų nardymo zonų. Kur galima plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, priklauso nuo jų variklių galingumo. Su ne daugiau kaip 10 AG (8 kW) galingumo varikliais leidžiama plaukioti visą navigacijos sezoną tik didesniuose kaip 100 ha telkiniuose, o nuo birželio 21 d. iki sezono pabaigos – didesniuose kaip 10 ha. Su 11 AG (9 kW)-20 AG (15 kW) galingumo varikliais leidžiama plaukioti visą sezoną ne mažesniuose kaip 500 ha telkiniuose, o nuo birželio 21 d. iki sezono pabaigos –ne mažesniuose kaip 100 ha. Su 21 AG (16 kW)-150 AG (110 kW) galingumo varikliais – nuo birželio 21 d. iki sezono pabaigos didesniuose kaip 200 ha telkiniuose. Su 151 AG (111 kW)-300 AG (220 kW) galingumo varikliais – nuo birželio 21 d. iki sezono pabaigos didesniuose kaip 500 ha telkiniuose.
Kuriuose vandens telkiniuose draudžiama plaukioti savaeigėmis plaukiojimo prie-monėmis arba plaukiojimas yra ribojamas, nustato aplinkos ministro patvirtintas Van-dens telkinių, kuriuose plaukiojimas draudžiamas ar ribojamas dėl saugomų gamtinių ir (ar) kitų kraštovaizdžio vertybių, sąrašas. Jį galima rasti:
 https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/90d6b710bfea11e3935eb554ea0f25a5 . Panevė-žio regione yra du vandens telkiniai, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas. Tai širvėnos ežeras Biržų rajone ir Rašų ežeras Rokiškio rajone.
Už aplinkosaugos sąlygų pažeidimus, plaukiojimo taisyklių nesilaikymą Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos administracinės baudos siekia iki 600 eurų. Už grubius plaukiojimo taisyklių pažeidimus galimas mažųjų laivų ir kitų vidaus vandenų transporto priemonių konfiskavimu ar arba teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki trejų metų.

Apie pastebėtus pažeidimus galima pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba informacijos priėmimo ir valdymo centro telefonu (8 5) 273 2995.


2016-06-07
Dėl plaukiojimo savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis
 Įsibėgėjant vasarai vis daugiau žmonių išsiruošia prie vandens telkinių. Dažnas vandens pramogų išsiilgęs poilsiautojas į gamtą vežasi ir valtį, vandens motociklą. Tačiau savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis leidžiama plaukioti ne visur.
Plaukiojimo priemonių savininkams ir naudotojams, naudojantiems ir laikantiems plaukiojimo priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose valstybiniuose ir privačiuose vandens telkiniuose, taikomos Aplinkosaugos sąlygos plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis, patvirtintos LR aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. D1-187 (toliau – Aplinkosaugos sąlygos), kuriose nustatyta, kad savaeigė plaukiojimo priemonė - vidaus degimo variklį turinti plaukiojimo priemonė, taip pat laivas ant oro pagalvės, oro sraigtu varomas laivas, vandens motociklas ir kt., Plaukiojimas elektros variklį turinčiomis plaukiojimo priemonėmis prilyginamas plaukiojimui nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis.
Savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti upėse, mažesniuose kaip 10 ha ploto vandens telkiniuose, arčiau kaip 100 m (išskyrus plaukimą mažiausiuoju savaeigės plaukiojimo priemonės greičiu) nuo vandens telkinių krantų, vandens telkiniuose esančių salų krantų, maudyklų teritorijų (išskyrus atvejus, kai yra pažymėtos vietos, skirtos plaukioti plaukiojimo priemonėmis), plūdurais pažymėtų nardymo zonų.
Savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, vandens telkiniuose, nepatenkančiuose į saugomas teritorijas, leidžiama plaukioti laikantis šių reikalavimų:
1. kai bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW):
1.1. visą navigacijos sezoną – didesniuose kaip 100 ha vandens telkiniuose;
1.2. nuo birželio 21 d. iki navigacijos sezono pabaigos – didesniuose kaip 10 ha vandens telkiniuose;
2. kai bendras variklių galingumas 11 AG (9 kW)–20 AG (15 kW):
2.1. visą navigacijos sezoną – ne mažesniuose kaip 500 ha vandens telkiniuose;
2.2. nuo birželio 21 d. iki navigacijos sezono pabaigos – ne mažesniuose kaip 100 ha vandens telkiniuose;
3. kai bendras variklių galingumas 21 AG (16 kW)–150 AG (110 kW) – nuo birželio 21 d. iki navigacijos sezono pabaigos – didesniuose kaip 200 ha vandens telkiniuose;
4. kai bendras variklių galingumas 151 AG (111 kW)–300 AG (220 kW) – nuo birželio 21 d. iki navigacijos sezono pabaigos vandens telkiniuose, didesniuose kaip 500 ha ploto, plaukioti vandens telkinio dalimi (akvatorija), patvirtinta teritorijų planavimo dokumentuose.
Savaeigėmis ir nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti gamtiniuose rezervatuose ir ornitologiniuose draustiniuose esančiuose vandens telkiniuose, išskyrus ornitologiniuose draustiniuose esančius vandens telkinius, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą. Ornitologiniuose draustiniuose esančiuose vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žūklės plotą, leidžiama žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1 d.
Savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti:
1. vandens telkiniuose, esančiuose telmologiniuose, botaniniuose, zoologiniuose ir botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose;
2. valstybiniuose parkuose esančiuose vandens telkiniuose, išskyrus:
2.1. kai bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW), galima plaukioti nuo birželio 21 d. iki navigacijos sezono pabaigos.
2.2. kai bendras variklių galingumas neviršija 150 AG (110 kW), galima plaukioti visą navigacijos sezoną teikiant viešąsias paslaugas tik pažintinio vandens turizmo trasomis, nustatytomis valstybinių parkų, valstybinių draustinių ir (ar) jų dalių tvarkymo planuose, kituose teritorijų planavimo dokumentuose.
2.3. kai vykdomos sporto pratybos, sporto renginiai, nardymo su akvalangais veikla ir žvejybos varžybos šių Aplinkosaugos sąlygų priede nurodytuose vandens telkiniuose ir nustatytomis sąlygomis.
Panevėžio regione esančiuose vandens telkiniuose vandens motociklais plaukioti draudžiama. Jais leidžiama plaukioti tik keturiuose vandens telkiniuose – Baltijos jūroje, Drūkšių ežere, Kauno hidroelektrinės ir Elektrėnų tvenkiniuose. Balskų tvenkinyje vandens motociklais leidžiama plaukioti nacionalinių sporto federacijų organizuojamų arba koordinuojamų pratybų ar renginių metu.
Vandens telkiniuose, kuriuose draudžiama plaukioti tam tikro galingumo savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, taip pat draudžiama laikyti ir naudoti ne plaukiojimo tikslais šias priemones, plaukioti išjungus leidžiamą galingumą viršijančius variklius (išskyrus perplaukimą į kitą vandens telkinį, kuriame tokio galingumo varikliu leidžiama plaukioti, ir grįžimą, plaukiojimą vandens telkiniuose, kuriuose yra nustatyti vidaus vandenų keliai).
Plaukiojimo priemones nuleisti į vandens telkinį arba iškelti iš jo naudojant autotransporto priemones leidžiama tik įrengtose vietose (uostuose, prieplaukose ir kitose vietose, kur įrengti elingai ar kitos specialios priemonės plaukiojimo priemonių nuleidimui ar iškėlimui).
Kiti apribojimai plaukioti plaukiojimo priemonėmis vandens telkiniuose nustatyti Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. D1-337.
Bauda už reikalavimų, išdėstytų Aplinkosaugos sąlygose, nesilaikymą siekia 289 Eur. Antrą kartą padarius tą patį pažeidimą bauda gali siekti 579 Eur.

2016-06-03
Kokie reikalavimai, norint vandens telkinyje įsirengti maudyklą
Maudyklos įrengimas vandens telkinyje reglamentuojamas Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo ( toliau Aprašas) 25 p., kuriame nurodoma, kad Asmuo, organizuojantis tvarkymo darbus, pateikia Aplinkos apsaugos agentūrai (toliau - atsakinga institucija) vieną iš šių dokumentų:
25.1. pasirašytą Pranešimą (raštu ir kopiją skaitmeniniu formatu), vykdant vandens telkinio tvarkymo darbus pagal Aprašo 1 priedo antrojoje skiltyje nurodytus darbų mastus;
25.2. pasirašytą Projektą (raštu ir kopiją skaitmeniniu formatu), vykdant vandens telkinio tvarkymo darbus pagal Aprašo 1 priedo trečiojoje skiltyje nurodytus darbų mastus.
Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo 1 priedo išrašas
 Vandens telkinio tvarkymo darbai, kada būtina teikti Pranešimą arba gauti pritarimą Projektui

Vandens telkinio tvarkymo darbai

Tvarkymo darbų mastai (plotas, ilgis ir kt.), kada

būtina teikti Pranešimą

būtina gauti pritarimą Projektui

  1. Vandens telkiniai Saugomose teritorijose1

1.3. maudyklos įrengimas paskleidžiant mineralinį gruntą (smėlį, žvyrą ir pan.) vandens telkinio dugne, nekeičiant kranto linijos

pilamo grunto sluoksnis ≤ 10 cm; plotas

≤ 0,04 ha

pilamas > 10 cm grunto sluoksnis arba

plotas > 0,04 ha

1.4. maudyklos ar paplūdimio įrengimas pakrantės sausojoje ar užliejamoje dalyje paskleidžiant mineralinį gruntą (smėlį, žvyrą ir pan.), nekeičiant kranto linijos

plotas ≤ 0,01 ha

plotas >0,01 ha

  1. Kiti vandens telkiniai

2.3. maudyklos įrengimas paskleidžiant mineralinį gruntą (smėlį, žvyrą ir pan.) vandens telkinio dugne, nekeičiant kranto linijos

plotas nuo 0,01 ha iki 0,04 ha (imtinai); pilamo grunto sluoksnis ≤ 10 cm

plotas > 0,04 ha arba pilamo grunto sluoksnis

> 10 cm

2.4. maudyklos ar paplūdimio įrengimas pakrantės sausojoje ar užliejamoje dalyje paskleidžiant mineralinį gruntą (smėlį, žvyrą ir pan.), nekeičiant kranto linijos

plotas nuo 0,01 ha iki 0,04 ha (imtinai)

plotas > 0,04 ha

1  jeigu atitinkama veikla neuždrausta teisės aktais

 

2016-05-12

Kokiu atstumu nuo vandens telkinio galima ganyti gyvulius?

Prasidėjus ganiavos laikui gaunama klausimų apie gyvulių ganymą prie vandens telkinių.
Arčiau kaip 2 metrai nuo  vandens telkinio kranto ganyti gyvulius draudžiama.  Tai nurodyta Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio ketvirtos dalies trečiame punkte.

2016-05-03

Ar galima naudoti medžioklėje automatinius ir pusiau automatinius šaunamuosius ginklus?

          Automatinių ir pusiau automatinių šaunamųjų ginklų naudojimą medžioklėje reglamentuoja Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (toliau – Medžioklės taisyklės), 58.5.1 ir 58.11 punktai.
         Medžioklės taisyklių 58.5.1 punktas automatinius šaunamuosius ginklus priskiria draudžiamiems medžioklėje naudoti įrankiams, todėl jais medžioti draudžiama visais atvejais. Tuo tarpu pusiau automatinių šaunamųjų ginklų naudojimą medžioklėje Medžioklės taisyklių 58.11 punktas tam tikrais atvejais leidžia.
         Medžioklės taisyklių 58.11 punkte numatyta, kad draudžiama medžioti pusiau automatiniais šaunamaisiais ginklais, kurių dėtuvėje telpa daugiau kaip 2 šoviniai (pusiau automatinius šautuvus, į kurių dėtuves telpa daugiau kaip 2 šoviniai, leidžiama naudoti medžioklėje, jeigu į jų dėtuves įtaisyti ribotuvai, neleidžiantys panaudoti daugiau kaip 2 šovinius).
          Iš minėtos taisyklės seka tokios išvados:
          Pirma, medžioklėje leidžiama naudoti tik tuos pusiau automatinius šaunamuosius ginklus, kurių šovinių dėtuvės talpumo maksimumas – 2 šoviniai.
          Antra, medžioklėje leidžiama naudoti ir tokius pusiau automatinius šaunamuosius ginklus, kurių įprastinis šovinių dėtuvės talpumas didesnis negu 2 šoviniai, tačiau šiais atvejais privaloma turėti į dėtuvę įtaisytą ribotuvą, neleidžiantį panaudoti daugiau kaip 2 šovinius. Pažymėtina, kad ribotuvas į dėtuvę turi būti įtaisytas, t. y. įdėtas taip, kad jo nebūtų galima išimti su paprastais įrankiais. 


2016-04-22

Ar galima laužų kūrenimui naudoti medžių šakas?

Pastaruoju metu gaunama daug pranešimų dėl medžių šakų deginimo laužavietėse ir šventinių laužų kūrenimo. Aplinkos oro apsaugos įstatymo  20 straipsnio  2 dalyje yra nurodyta, kad  draudžiama  deginti  sausą  žolę,   nendrynus,   ražienas. Draudžiama deginti atliekas, išskyrus atvejus, kai jos  deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose. Nugenėtos medžių šakos yra atlieka ir atliekas- medžių šakas- galima deginti specialiai tam skirtuose įrenginiuose. Medžių šakas, kaip ir kitą  cheminėmis medžiagomis neapdorotą medieną galima naudoti šašlykinėse, šventinių laužų kūrenimui.

2016-04-20

Kada galima pradėti žvejoti lydekas ?

Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija informuoja, kad lydekas galima žvejoti nuo balandžio 21 d.
Vadovaujantis Mėgėjų žvejybos taisyklių (toliau Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 „Dėl mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“, 14 punktu, visi Taisyklių 11 ir 12 punktuose nurodyti draudimai (įskaitant draudimą gaudyti lydekas nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d.)  galioja ir pirmąją, ir paskutiniąją nurodyto termino dieną. Draudimas negalioja paskutiniąją draudimo dieną, jei ji yra savaitgalis ar valstybinė šventė. Informuojame, kad lydekas žvejai gali gaudyti nuo balandžio 21 d. Tuo pat metu baigiasi ir draudimas žvejoti masalui naudojant žuvelę.

2016-04-12

Kur dėti senas padangas? Ar autoservisai privalo jas priimti nemokamai?

         Fiziniai asmenys gali senas padangas atvežti ir nemokamai palikti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.
         Panevėžio regione nemokamai senas automobilių padangas galima priduoti į šias aikšteles:

         Savitiškio g. 12, Panevėžys
         Senamiesčio g. 114B, Panevėžys
         Pilėnų g. 43, Panevėžyje
         Beržytės g. 10, Garuckų km., Panevėžio raj.
         Mūšos g. 12 B, Pasvalys
         Donelaičio g. 16, Rokiškis
         Biržų km., Biržų raj.
         Kosmonautų g. 8, Vabalninkas, Biržų raj.
         Technikos g. 6I, Kupiškis
         Juridiniams asmenims patariama kreiptis į padangų atliekas tvarkančią įmonę ir jas atiduoti pagal padangų atliekų perdirbimo ir panaudojimo sutartį.
         Informuojame, kad nemokamai priimti senas padangas privalo visi padangų platintojai, tarp jų ir prekybos centrai, kuriuose jos perkamos. Tiktai šiuo atveju atiduodamos padangos turi būti skirtos to paties tipo transporto priemonei, o atiduodamų padangų skaičius atitikti perkamų padangų skaičių. Be papildomo mokesčio senos padangos turi būti priimamos ir jas keičiant autoservisuose. Taip pat čia nemokamai priimamos visos transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto metu susidariusios atliekos.
         Ketinantieji atsikratyti senomis padangomis išmesdami jas į aplinką turėtų prisiminti, kad ne vietoje išmetus padangą galima „užsidirbti“ baudą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 513 straipsnyje, nuo 28 eurų iki 1158 eurų, be to dar gali tekti atlyginti daugiau kaip 140 eurų aplinkai padarytą žalą.

2016-04-04

Kas tai - Mano VMI? Ne visi žino, kaip galima susimokėti paskirtą administracinę baudą už administracinius teisės pažeidimus ir kaip ištaisyti mokėjimo klaidą

         Mano VMI - elektroninių paslaugų sritis, kur pateikiama mokesčių mokėtojui aktuali asmeninė informacija: VMI administruojamų mokesčių ir baudų už administracinius teisės pažeidimus skolos ir permokos, priminimai apie mokėtinus mokesčius ir baudas už administracinius teisės pažeidimus, taip pat suteikiama galimybė teikti/gauti dokumentus el. būdu, įsigyti/pratęsti verslo liudijimus, dalyvauti nuotoliniuose mokymuose ir diskusijose.
           Jeigu mokesčių mokėtojas Baudą už administracinį teisės pažeidimą, paskirtą pagal administracinį nurodymą, sumokėjo neteisingu įmokos kodu ir nenurodė pažeidimo identifikacinį kodą ROIK, tuomet papildomą informaciją apie baudos sumokėjimą, tarp jų ir ROIK, mokesčių mokėtojas gali pateikti (nurodyti) laisvos formos pranešime, prisijungęs prie Mano VMI arba pranešti bendruoju Mokesčių informacijos telefonu 1882. Laisvos formos prašymai per Mano VMI teikiami iš Pranešimo apie paskirtą baudą kortelės, pridedant susijusį dokumentą. šiuos veiksmus gali atlikti pats mokesčių mokėtojas arba VMI darbuotojas, jei mokesčių mokėtojas atvyksta į VMI.
          Jeigu mokesčių mokėtojas baudą už administracinį teisės pažeidimą, paskirtą pagal nutarimą, sumokėjo senu įmokos kodu ir nenurodė ROIK, tuomet mokesčių mokėtojas gali pateikti Prašymą įskaityti mokesčio ir (arba) baudos už administracinį teisės pažeidimą permoką (skirtumą) teisingu įmokos kodu (forma FR0781).
Konsultacijos:
1. Bendruoju telefonu mokesčių klausimais teikiamos trumpuoju numeriu 1882 arba +370 5 255 3190. Už skambučius mokama nustatytu tarifu.
Darbo laikas: I-IV 8.00-17.00 val., V 8.00-16.00 val.
2. Panevėžio apskrityje:
2.1. Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Adresas: Durpyno g. 3, LT-36227 Panevėžys
Telefonas: 8 45 501 106
2.2. Biržų poskyris
Adresas: Rotušės g. 14, LT-41137 Biržai
Telefonas: 8 450 43 080
2.3. Kupiškio poskyris
Adresas: L. Stuokos-Gucevičiaus a. 14, LT-40130 Kupiškis
Telefonas: 8 459 57 040
2.4. Pasvalio poskyris
Adresas: Stoties g. 18, LT-39106 Pasvalys
Telefonas: 8 451 33 000
2.5. Rokiškio poskyris
Adresas: P. Cvirkos g. 7, LT-42163 Rokiškis
Telefonas: 8 458 21 300
Elektroninį paklausimą galima pateikti per Mano VMI, naudojantis paslauga Paklausimų teikimas.
ši Mano VMI paslauga suteikia galimybę mokesčių mokėtojui  matyti visus savo pateiktus paklausimus bei į juos gautus atsakymus, taip pat stebėti savo pateiktų paklausimų nagrinėjimo eigą.

2016-03-31

Kiek reikia įvežti transporto priemonių, kad taptum transporto priemonių importuotoju

       Importuotojas – teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo (pvz. individuali veikla pagal pažymą; individuali įmonė; UAB), kuris iš kitos valstybės narės įveža ir verslo tikslais Lietuvos Respublikos rinkai tiekia transporto priemones.
       Tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais – į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtų transporto priemonių perleidimas už atlygį ar nemokamai kitam asmeniui Lietuvos Respublikos teritorijoje arba sunaudojimui savoms reikmėms skirtų daugiau kaip 5 transporto priemonių vienetų įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją per kalendorinius metus. Kitaip tariant transporto priemonių importuotojas bus toks savo veiklą įregistravęs asmuo, kuris per kalendorinius metus perleis už atlygį ar nemokamai kitam asmeniui Lietuvos Respublikos teritorijoje bent vieną transporto priemonę, arba sunaudojimui savoms reikmėms įveš į Lietuvos Respublikos teritoriją 6 ir daugiau transporto priemonių.

2016-03-30

Informacija aptvarų, voljerų ir kitų statinių savininkams

        Vadovaujantis Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėmis (toliau Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 „Dėl laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau Taisyklės), asmenys, kitos organizacijos, jų atstovybės ir filialai, norintys voljeruose, aptvaruose ar kituose statiniuose laikyti laukinius gyvūnus, privalo gauti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus (toliau – Leidimas). Leidimus išduoda Aplinkos apsaugos agentūra.
     Leidimas nereikalingas šiais atvejais:
      1.    laikant namuose laukinius gyvūnus, nekeliančius grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai, išskyrus saugomų rūšių gyvūnų veisimą;
      2.    laikant ir veisiant ir auginant gyvūnus, skirtus zoologijos soduose bei aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose laikomiems laukiniams gyvūnams šerti;
      3.    laikant, veisiant naminius gyvūnus;
      4.    laikant ir veisiant kailinius žvėrelius, kai jie veisiami ir auginami specializuotuose ūkiuose (fermose) ūkiniais tikslais;
      5.    teisės aktų nustatyta tvarka laikant ir veisiant bandomuosius gyvūnus, kurie naudojami mokslo ir mokymo tikslais;
      6.    prekiaujant laukiniais gyvūnais specializuotuose gyvūnų prekybos vietose ir turint leidimą prekiauti laukiniais gyvūnais;
      7.    laikant nelaisvėje laukinius gyvūnus turint Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą įkurti zoologijos sodą;
      8.    laikant ir veisiant vynuogines sraiges.
     Kas dvejus metus pagal aptvaro, voljero ar kito statinio buvimo vietą atitinkamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau RAAD) tikrina laukinių gyvūnų laikymo sąlygas aptvare, voljere ar kitame statinyje (aptvarus, voljerus, kuriuose 2016 m. bus tikrinamos gyvūnų laikymo sąlygos, galite rasti adresu http://prd.am.lt/VI//files/0.449102001455197674.pdf).
      RAAD pareikalavus, Leidimo turėtojas arba jo įgaliotas asmuo privalo pateikti visus dokumentus, susijusius su laukinių gyvūnų laikymu ir įsigijimu (gyvūnų kilmę (t. y. paėmimo iš gamtinės aplinkos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes) ir teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus, registrą, kuriame rašomi duomenys apie nelaisvėje laikomus laukinius gyvūnus).
     Minėtame registre turi būti nurodyta gyvūno rūšis, laukinių gyvūnų skaičius, jų amžius, lytis, sveikata, gimimo ir gaišimo datos, įsigijimo šaltinis, informacija apie gyvūnų perkėlimą, pervežimą į kitą vietą. Registre įrašai daromi apie kiekvieną gyvūną ir atnaujinami per 14 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo.
     Leidimo turėtojai kiekvienais metais iki sausio 10 d. raštu arba elektroniniu paštu pagal aptvaro, voljero ar kito statinio buvimo vietą teikia atitinkamam RAAD duomenis apie aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose laikomų laukinių gyvūnų rūšis, skaičių ir ženklinimą.

2016-03-14

Norėčiau pasiteirauti, kas turi tikrinti įrenginį, naudojantį dujinį kurą pagal 2013 m. balandžio 15 d. normas LAND43-2013, tik įmonės turinčios licencijas, ar gali ir įmonės neturinčios licencijos?

     Jeigu rašydami žodį „tikrinti įrenginį” turėjote mintyje, atlikti išmetamų į aplinkos orą teršalų matavimus ir tyrimus, tokiu atveju Jūsų paminėto LAND43-2013, 14 punktu nustatyta, kad Taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų matavimus ir tyrimus gali atlikti laboratorijos, kurios turi leidimą tokiems matavimams atlikti pagal Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarką. ši tvarka yra patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-711.
         Reikėtų paminėti, jog minėtos tvarkos 2.1-2.4 punktais nustatyta, kad:
         2.1. laboratorijos, atliekančios aplinkos ir taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų tyrimus, privalo nustatytąja tvarka gauti Leidimus;
         2.2. laboratorijoms, turinčioms Europos akreditacijos organizacijai priklausančios akreditavimo įstaigos išduotą akreditavimo pažymėjimą atlikti aplinkos ir taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų tyrimus konkretiems parametrams nustatyti, šio įsakymo 2.1 punktas netaikomas;
         2.3. laboratorijų, neturinčių Leidimo ar akreditavimo pažymėjimo, kaip nurodyta šio įsakymo 2.2 punkte, atliekamų tyrimų rezultatus draudžiama naudoti aplinkos ir taršos šaltinių monitoringo duomenims bei išmetamų į aplinką teršalų inventorizacijai;
         2.4. Leidimai aplinkos ir jos taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų laboratoriniams matavimams atlikti, išduoti iki šio įsakymo įsigaliojimo, galioja iki juose nurodyto termino pabaigos.
         Pridedame nuorodą į sąrašą laboratorijų, turinčių leidimą atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus. šis sąrašas (atnaujintas 2015-12-30) skelbiamas www.gamta.lt svetainėje.

2016-03-08

  Kokie reikalavimai taikomi sulos leidimui.


      Pavasario pradžioje  sulaukiama daug paklausimų apie medžių sulos leidimą.
      Sulos leidimas reglamentuojamas Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkoje. 
      Valstybinėje  žemėje sulą leisti galima iš tų medžių, kurie bus kertami  ne  vėliau  kaip  po  5  metų ir ne plonesnių kaip 20 cm skersmens.  Jeigu  medžiai  bus  nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.   Toje  vietoje,  kur  bus  gręžiama  skylė,     leidžiama, nepažeidžiant  luobo,  nudrožti  žiauberį. Skylės  sulai   leisti gręžiamos  ne  aukščiau  kaip 1 m nuo žemės  paviršiaus.   Skylių skersmuo neturi viršyti 2 cm, o jų gylis medienoje - 3 cm. Tarpai tarp  išgręžtų  skylių turi būti ne mažesni kaip 10  cm.   Baigus leisti sulą, skylės turi būti užkemšamos.
       Privačios  žemės  savininkams,  leidžiantiems  sulą  asmeniniam naudojimui,  apribojimai netaikomi. Asmenims, ketinantiems leisti sulą  privačioje  žemėje,  leidžiama  leisti sulą tik gavus žemės savininko sutikimą.

2016-02-19

Lankydamasis kai kuriuose prekybos centruose pastebėjau, kad taromatai, skirti surinkti užstatinei pakuotei, įrengti ne parduotuvės pastate, o atskirai, šalia jo. Ar taromatai gali būti įrenginėjami ne prekybos vietos pastate?

        Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis užstato sistemą ir užstato sistemoje dalyvaujančių dalyvių pareigas, yra Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas (redakcija nuo 2016-02-01).         
         šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalies reikalavimais nustatyta, kad vienkartinių ir daugkartinių pakuočių pardavėjai turi organizuoti vienkartinių ir (ar) daugkartinių pakuočių atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą prekybos vietose ar teritorijose arba arti jų, tačiau ne didesniu kaip 150 m atstumu nuo prekybos vietų, užtikrindami tokias pačias kaip prekybos vietų darbo valandas. 

2016-02-17

Dėl saugomų rūšių naudojimo

          Vadovaujantis Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašu (toliau Tvarkos aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622 „Dėl saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, paimti saugomas rūšis iš gamtos (paėmimu iš gamtos laikomas gyvūnų sumedžiojimas, sužvejojimas, sugavimas, taip pat gyvūnų, augalų ar grybų rinkimas ar kitoks paėmimas iš gamtinės aplinkos ar jų sunaikinimas), įrašytas į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių ir Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus, filmuoti, fotografuoti, stebėti, kai saugomos rūšies gyvūnai yra trikdomi, naudoti saugomas rūšis mokslo tiriamiesiems darbams, leidžiama fiziniam asmeniui, juridiniam asmeniui ir kitai organizacijai, jų atstovybei ir filialui, turint Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą (toliau Leidimas) naudoti saugomas rūšis.

    Nurodytas Leidimas nereikalingas:

1.        1. paimti iš gamtos saugomų rūšių žuvis, nėges ir vėžius. Žuvys, nėgės ir vėžiai iš gamtos paimami Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo, Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisyklių, Specialiosios žvejybos vidaus vandenyse tvarkos aprašo, Specialiosios žvejybos jūrų vandenyse taisyklių, Verslinės žvejybos Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir priekrantės žvejybos specialiųjų reikalavimų, nustatyta tvarka;

2.       2. paimti iš gamtos saugomas rūšis, kurios įrašytos į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės, sąrašą, (išskyrus egzempliorius rūšių, kurios įrašytos ir į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašą,). šios rūšys paimamos iš gamtos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir Vynuoginių sraigių išteklių naudojimo taisyklių, nustatyta tvarka;

3.     3. paimti iš gamtos laukinių paukščių rūšis, kurios pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles priskiriamos medžiojamiesiems gyvūnams ir kurioms yra nustatytas leistinas jų medžiojimo terminas. šios rūšys paimamos iš gamtos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka;

4.       4. stebėti, filmuoti, fotografuoti saugomas rūšis, kai šių rūšių individai netrikdomi, išskyrus saugomų rūšių gyvūnus, įrašytus į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių sąrašą ir Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus (pvz. stumbras, lūšis, jūrinis erelis ir kt.), veisimosi metu prie jų buveinių, šikšnosparnių žiemojimo vietose, žiemos miego metu.

     Asmuo, norintis paimti saugomas rūšis iš gamtos, filmuoti, fotografuoti, stebėti, kai saugomos rūšies gyvūnai yra trikdomi, naudoti saugomas rūšis mokslo tiriamiesiems darbams, Aplinkos apsaugos agentūrai pateikia Tvarkos aprašo 9 punkte nurodytą prašymą. Aplinkos apsaugos agentūra išduoda Leidimą (arba motyvuota atsisako jį išduoti) per 10 darbo dienų. Leidimas naudoti saugomas rūšis išduodamas ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui.

     Saugomų rūšių naudojimo metu būtina turėti Leidimą.

     Pasibaigus Leidimo galiojimo laikui, leidimo turėtojas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų privalo pateikti ataskaitą Leidimą išdavusiai įstaigai.

 2015-12-31

          Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės numato, kad nuo sausio 1 d. draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę. Tačiau taip pat numatyta ir išimtis – jei draudimo pirmoji diena yra valstybinė šventė arba savaitgalis, draudimas įsigalioja kitą dieną po valstybinės šventės ar savaitgalio. Todėl šiais metais draudimas masalui naudoti žuvelę įsigalios kitą dieną po valstybinės šventės – sausio 2 d. (šeštadienį). šis draudimas neapima žvejybos naudojant žuvies gabalėlį, be to Kuršių mariose žvejoti masalui naudojant žuvelę nebus draudžiama.       

 

2015-12-10

Ar veiklos vykdytojui, turinčiam leidimą išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, reikalinga ką nors informuoti sumažinus įrenginio pajėgumus?

    Vadovaujantis  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro  2004 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. D1-231 „Dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų skyrimo  ir prekybos jais tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5 p. nuostatomis,  veiklos vykdytojai, nurodyti šiuo įsakymu patvirtintame Tvarkos apraše 8 punkte, kasmet iki gruodžio 31 d. privalo raštu pateikti informaciją Aplinkos apsaugos agentūrai apie visus numatomus arba jau įvykusius įrenginio pobūdžio ar veiklos pokyčių pakeitimus arba jo pajėgumų išplėtimą, arba didelį sumažinimą.

2015-12-10

Ar vykdant elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą reikalinga pateikti metinę, vadovo pasirašytą  ataskaitą?

    Vadovaujantis  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro  20014 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. D1-481 „Dėl elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 31 p.,
elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo įmonė parengtą ir vadovo bei ją rengusio asmens parašais patvirtintą atskaitą už praėjusius metus kiekvienais metais iki kovo 1 d. pateikia Aplinkos apsaugos agentūrai.

2015-12-10

Ar eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo įmonėje turi būti įrengta naudotų padangų zona?

Vadovaujantis  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro  2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 710 „Dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 18 p., eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo įmonėje turi būti įrengtos šios zonos – personalo, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo ir laikymo, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių išmontavimo, metalo laužo ir kitų antrinių žaliavų laikymo, mazgų ir detalių tinkamų tolesniam naudojimui laikymo, pavojingų atliekų laikymo, naudotų padangų laikymo, kitų nepavojingų atliekų laikymo.

2015-12-08

Ar galima nepildyti Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų transporto priemonių gaminių sąrašo ?

   Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-290 „Dėl gaminių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Gaminių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitų teikimo taisyklių“ 3-1 p., gamintojai   ir   (ar) importuotojai, kurie buhalterinės apskaitos dokumentuose  nurodo  vidaus  rinkai  tiekiamų gaminių vieneto svorį, gali nepildyti Taisyklių 3 punkte nurodyto Sąrašo.
      Jei  buhalterinė  apskaita  vykdoma  elektroniniu  būdu, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir kitiems įgaliotiems pareigūnams pareikalavus,  gaminių  vienetų svorį patvirtinantys buhalterinės apskaitos dokumentai turi būti pateikiami popierine forma.

2015-11-17

Gandrai, neatsiklausę savininkų, lizdus suka ant vandentiekio bokštų, ant elektros stulpų, pastato stogo, o kartais  ir ant namo kamino. Ką daryti, jeigu nepatinka gandro kaimynystė?

Jeigu nepatinka gandro kaimynystė ar gandralizdis kenkia įrenginiui ar statiniui - gandralizdžio sunaikinti negalima.
     Ką daryti, jeigu nepatinka gandro kaimynystė, yra reglamentuota Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme (toliau Įstatymas).
      Įstatymo 15 straipsnis. Laukinių paukščių rūšių apsauga:
     1. Draudžiama su laukiniais paukščiais susijusi ši veikla:
     1) tyčia žudyti ar gaudyti bet kokiais būdais;
     2) tyčia naikinti arba pažeisti laukinių paukščių lizdus  ir kiaušinius arba sunaikinti lizdus;
    3) rinkti laukinių paukščių kiaušinius gamtoje, laikyti šiuos kiaušinius, net jei jie yra tušti;
    4) tyčia trikdyti laukinius paukščius, ypač jų perėjimo ir jauniklių  auginimo metu, jei toks trikdymas galėtų turėti reikšmės siekiui užtikrinti atitinkamos rūšies palankią  apsaugos būklę;
       Įstatymo 16 straipsnis. Išimčių,  susijusių  su  šio  įstatymo 15 straipsnio 1  dalyje  nustatytų  reikalavimų nesilaikymu, taikymas:
      1. Jeigu nėra galimybės priimti jokio kito priimtino alternatyvaus  sprendimo, Aplinkos ministerija arba jos  įgaliota institucija, išduodamos  atitinkamus  leidimus,  gali    taikyti išimtis,  pagal kurias būtų leidžiama netaikyti šio įstatymo  15 straipsnio 1 dalyje  nustatytų draudimų. Išimtys  taikomos  ir leidimas  išduodamas  tik tuo atveju, jei siekiama vieno iš šių tikslų: 1) žmonių sveikatos ir saugos; 2) oro saugos; 3) siekiant apsaugoti nuo didelės žalos pasėlius, naminius gyvulius, miškus, žuvų išteklius, akvakultūrą ir vandenis;  4) dėl floros ir faunos apsaugos; 5) dėl mokymo ir mokslo tiriamųjų darbų, populiacijos atkūrimo, reintrodukcijos ir šiais tikslais būtino veisimo;  6) kad  griežtai prižiūrint ir atrankiniu būdu būtų leista gaudyti, laikyti ar kitaip teisėtai naudoti nedidelį tam tikrų rūšių paukščių skaičių.
      Pagal Lietuvos saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodiką, sunaikinus gandralizdį padaroma 300 eurų žala. Sunaikinus lizdą numatyta administracinė bauda iki 289 eurų.

2015-10-12

          Ar galima remontuoti automobilį savo kieme? Kokių aplinkosauginių reikalavimų reikia laikytis norint remontuoti savo automobilį nepažeidžiant aplinkosauginių reikalavimų? Kur galima daugiau apie tai sužinoti?

          Aplinkosauginius reikalavimus transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui reglamentuoja Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2007-07-13 įsakymas Nr. D1-405 „Dėl aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo patvirtinimo“. šio įsakymo 5 punktu nustatyta, kad asmenys, kurie atlieka savo transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą ir neteikia transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų kitiems asmenims privalo:
          1. Neteršti aplinkos ir vadovautis Atliekų tvarkymo taisyklėse nurodytais reikalavimais;
          2. Transporto priemonių eksploatacijai netinkamus naudoti skysčius (išskyrus vandenį) tvarkyti kaip pavojingąsias atliekas. šiuos skysčius draudžiama išpilti į aplinką ar nuotakyną;
          3. Turėti dokumentą, patvirtinantį transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto atliekų perdavimą atliekas apdorojančiai įmonei (pvz., sąskaitą faktūrą, atliekų perdavimo – priėmimo aktą, kuriuose nurodyti perduotų atliekų rūšis, atliekų kodas ir svoris, atliekų perdavimo data) ir laikyti jį ne mažiau nei metus.
          Vertėtų paminėti, jog svarbiausia, kad asmenys, atliekantys savo transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą nepažeistų kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų.

2015-09-29

Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės, auginantys grūdus, naujai pasistatę ir eksploatuojantys grūdų džiovyklas, teiraujasi, ar jie privalo atlikti į aplinkos orą išmetamų teršalų inventorizaciją?

      LR aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 340 patvirtintos ”Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklės”. šių taisyklių 1 punkte nurodyta, kad taisyklės privalomos taršos šaltinių naudotojams, kurie ūkinės veiklos vykdymo metu į aplinkos orą išmeta teršalus. Taip pat taisyklių 2 punkte išvardinti aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizavimo tikslai: nustatyti (patikslinti, tarp jų po įrenginio priėmimo į eksploataciją pagal planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentus) ūkinės veiklos objekto aplinkos oro taršos šaltinius bei jų parametrus, į aplinkos orą išmetamą teršalų kiekį ir jų sudėtį.
       Todėl ūkinę grūdų džiovinimo veiklą vykdantys asmenys turi pagal Inventorizacijos taisykles apskaityti stacionarius aplinkos oro taršos šaltinius ir nustatyti (apskaičiuoti) iš jų į aplinkos orą išmetamą teršalų kiekį.

2015-09-21


       Aplinkosaugos pareigūnai atlieka Elektros ir elektroninės įrangos platintojų planinius patikrinimus. Atliekant patikrinimus gaunama daug  klausimų apie keliamus reikalavimus Elektros ir elektroninės įrangos platintojams.
      Elektros ir elektroninės įrangos reikalavimai platintojams yra nustatyti „Elektros ir elektroninės įrangos bei jų atliekų tvarkymo taisyklėse“. Pagrindiniai reikalavimai yra šie:
     1. Elektros ir elektroninės įrangos platintojai (Toliau EEĮ platintojai)  gali platinti tik tokią elektros  ir  elektroninę  įrangą,  kurios  gamintojas  ar importuotojas yra nustatyta tvarka įsiregistravęs. 
      2. Elektros ir elektroninė įranga turi būti paženklinta Elektros ir elektroninės įrangos bei jų atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka.
      3. EEĮ platintojai privalo nemokamai priimti vartotojo  atiduodamas buitines elektros ir elektroninės įrangos  atliekas  tuo atveju, jeigu šios atliekos yra tos pačios paskirties  kaip  platintojo  platinama  elektros  ir elektroninė įranga. EEĮ platintojai gali nemokamai nepriimti vartotojo  atiduodamų elektros ir elektroninės įrangos atliekų,  jeigu  šias  atliekas  sudaro  elektros  ir elektroninė įranga  be  pagrindinių tokios įrangos dalių ar jose yra atliekų, nepriskiriamų  elektros ir elektroninės įrangos atliekoms ir (ar) šios atliekos dėl užterštumo kelia pavojų darbuotojų sveikatai ir saugumui.  Kai  elektros  ir  elektroninės  įrangos  atliekos dėl užterštumo   kelia   pavojų  darbuotojų  sveikatai  ir  saugumui, elektros  ir  elektroninės  įrangos  platintojai  privalo  tokias  atliekas perduoti pavojingas atliekas tvarkančioms įmonėms.
      4. EEĮ platintojai privalo užtikrinti priimamų elektros ir elektroninės įrangos atliekų saugų laikymą, šių atliekų perdavimą atliekų tvarkytojams ir apskaityti priimtas elektros ir elektroninės įrangos atliekas Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka.
     5. Elektros ir elektroninės įrangos atliekos turi būti surenkamos atskirai ir nemaišomos su kitomis atliekomis.
     6. EEĮ atliekas tvarkančios įmonės turi vykdyti tvarkomų atliekų apskaitą ir teikti atliekų tvarkymo apskaitos ataskaitą atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklėse nustatyta tvarka.
      7. Priimtų EEĮ atliekų apskaitos žurnalo vedimo  tvarka turi  būti nustatyta ir patvirtinta įmonės vadovo ar jo  įgalioto asmens  įsakymu, kuriame turi būti nurodyti už priimtų   EEĮ atliekų  apskaitos  žurnalo  pildymą ir  teisingą  visų   duomenų pateikimą   atsakingi  asmenys,  apskaitos  žurnalo     saugojimo (pildymo) vieta. Priimtų  EEĮ atliekų apskaitos žurnalas turi   būti saugomas  atliekų  priėmimo  vietoje  ir  pateikiamas    aplinkos apsaugos   valstybinės   kontrolės   ir   kitiems     įgaliotiems pareigūnams, jiems pareikalavus.  Priimtų  EEĮ atliekų apskaitos  žurnalo   duomenys, vedant  juos  kompiuteryje,  turi  būti  kartą  per  3   mėnesius atspausdinami ir patvirtinami įmonės atsakingų asmenų parašais.            
     8. Priimtų EEĮ atliekų apskaitos žurnale turi būti  nurodoma įrašo data, priimtų atliekų pavadinimas ir  kodas, svoris (kilogramais) ir (ar) kiekis (vienetais), atliekų vežėjas ir atliekas apdorojanti įmonė, kuriai  perduodamos atliekos (įmonės  pavadinimas,  juridinio  asmens  kodas), dokumento ar pavojingųjų atliekų lydraščio (jei perduodamos   pavojingosios produktų atliekos), numeris  ir data, produktų atliekų perdavimo data.
      9. Priimtų  EEĮ  atliekų  kiekis  apskaitos   žurnale registruojamas  ne  rečiau kaip kartą per savaitę.  Po EEĮ atliekų  perdavimo atliekų tvarkytojui įrašas žurnale turi   būti padarytas ne vėliau kaip kitą darbo dieną. Jei EEĮ atliekos  priimamos rečiau kaip kartą per savaitę, priimtų EEĮ  atliekų kiekis registruojamas iš  karto  po EEĮ atliekų priėmimo.

 

2015-07-30

Kaip tvarkyti žaliąsias atliekas, ar galima kompostuoti iškastose duobėse?

     Pasklidus informacijai apie rugpjūčio mėnesį rengiamą akciją dėl žaliųjų atliekų tvarkymo, piliečiai teiraujasi, kaip tvarkyti žaliąsias atliekas, ar galima jas galima kompostuoti iškastose duobėse?
    Komunalinės, gamybos ir kitoje ūkinėje veikloje susidarančios biologiškai skaidžios atliekos turi būti tvarkomos pirmenybę teikiant kompostavimui arba biodujų gamybai ir likutinio substrato kompostavimui. Žaliųjų (sodų, parkų ir želdynų tvarkymo) atliekų turėtojai šias atliekas turi rūšiuoti jų susidarymo vietoje ir apdoroti kompostavimo įrenginiuose patys arba perduoti jas tokių atliekų apdorojimo įmonei. Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimas iškastose duobėse (grunte) nerekomenduotinas dėl galimos taršos į gruntinius vandenis ar kt., be to, teisės aktai tokio kompostavimo būdo nereglamentuoja. ?
     Sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekas lauko sąlygomis leidžiama (išskyrus miestus ir miestelius) deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų. Jų deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti, užpilant vandeniu, smėliu ir pan. ?
     Draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautas ir nesugrėbtas (nesurinktas): žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras. Žaliųjų atliekų krūvas draudžiama deginti miškų gaisrams kilti palankiomis dienomis, tai yra, esant didesniam negu antros klasės miškų gaisringumui (šios sąlygos nustatomos meteorologinių tarnybų bei skelbiamos žiniasklaidos) ir deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 100 m nuo miško, taip pat miestuose ir miesteliuose. ?
     Draudžiama kartu su žole, nendrėmis, šiaudais, nukritusiais medžių lapais ir kitomis augalinės kilmės atliekomis deginti buitines, pramonines bei kitas atliekas. ?
     Pažeidus Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, kai dėl to buvo užteršta aplinka, administracinės baudos dydis priklauso nuo išpiltų atliekų kiekio. Už išpiltas atliekas iki vieno kubinio metro administracinė bauda piliečiams yra iki 57 eurų, o daugiau kaip 5 kubinius metrus - bauda yra iki 2896 eurų. ?
     Pažeidus sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atlieką deginimo tvarką bauda piliečiams yra iki 231 eurų.

2015-06-22

Kaip tvarkyti buityje ir ūkinėje veikloje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas

     Buityje ir įmonių veikloje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ), baterijų ir akumuliatorių atliekas būtina rūšiuoti, rinkti atskirai ir perduoti atliekų tvarkytojams. EEĮ yra itin pavojingų aplinkai ir žmonių sveikatai medžiagų, kurios netinkamai tvarkant kelia pavojų aplinkai bei žmonių sveikatai. Patekusios į aplinką šios medžiagos gali prasiskverbti į dirvožemį, užteršti gruntinius vandenis, todėl labai svarbu EEĮ atliekas išskirti iš bendro atliekų srauto ir saugiai sutvarkyti.
    Nebetinkama naudoti, nereikalinga EEĮ negali būti išmetama kartu su komunalinėmis atliekomis. Ji turi būti surenkami atskirai ir perduodama atliekų tvarkytojams saugiam šių atliekų sutvarkymui. Tokiu būdu yra saugoma aplinka ir tausojami gamtos ištekliai. šalinti EEĮ atliekas sąvartynuose draudžiama.
     Įmonės ir gyventojai, rūšiuodami EEĮ atliekas bei priduodami nebetinkamą naudoti EEĮ jų surinkimo vietose, gali ženkliai prisidėti prie EEĮ atliekų surinkimo ir perdirbimo didinimo. Labai svarbu, kad netinkama naudoti EEĮ prieš priduodant ją tvarkymui nebūtų ardoma, nes ją ardant aplinka gali būti užteršta pavojingomis medžiagomis.
    Tokios atliekos yra tvarkomos pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų ir Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų LR Aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-481 reikalavimus.
     Nuo 2015 m. birželio 1 d. sugriežtinta administracinė atsakomybė už netinkamą EEĮ atliekų tvarkymą, atliekų tvarkymo reikalavimų nesilaikymą, nedalyvavimą EEĮ atliekų tvarkymo sistemoje, kuri  jų vartotojams ar šios įrangos atliekų tvarkytojams numato baudą net iki keliolikos tūstančių eurų.
    EEĮ atliekų didelė dalis medžiagų gali būti naudojamos pakartotinai, perdirbamos ar kitaip naudojamos, o šiose atliekose esančios pavojingos medžiagos turi būti atskiriamos ir tvarkomos aplinkai saugiu būdu.
       Buityje ir įmonių veikloje susidarančias EEĮ atliekas bei panaudotos baterijos ir akumuliatoriai iš gyventojų surenkami šiose vietose:
     - Vilniaus g. 4, Panevėžys („Techasas Trade“);
     - V. Kudirkos g. 3, Panevėžys („Techasas Trade“);
     - Klaipėdos g. 92, Panevėžys („Elektromarkt“);
     - Klaipėdos g. 170R, Panevėžys („Moki-veži“);
     - P. Avižonio g. 8, Pasvalys („Techasas Trade“);
     - Gedimino g. 31, Kupiškis („Techasas Trade“); 
     - Technikos g. 4A, Kupiškis („Bikuva“); 
     - K. Donelaičio g. 17, Rokiškis („Moki-veži“);
     - Nepriklausomybės a. 20, Rokiškis ((„Bikuva“); 
     - Rotušės g. 24A, Biržai („Moki-veži“).

2015-06-16

Dėl plaukiojimo savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis Kupiškio mariose (Kupiškio tvenkinyje arba Lėvens tvenkinyje).

     Kupiškio rajono agentūroje gaunama daug klausimų apie tai,  kokiomis ir kokio galingumo savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis galima  plaukioti Kupiškio mariose (Kupiškio tvenkinyje arba Lėvens tvenkinyje).
      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2014 balandžio 8 d. įsakymu Nr.D1-338 nauja redakcija patvirtintas Aplinkosaugos sąlygas plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis, Kupiškio mariose savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis galima plaukioti:
1. kai bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW) ir nuo 11AG (9 kW) - 20 AG (15 kW) – visą navigacijos sezoną;
2. kai bendras variklių galingumas 21 AG (16 kW) - 150 AG  (110 kW) - nuo birželio 21 d. iki navigacijos sezono pabaigos;
3. kai bendras variklių galingumas 151 AG (111 kW) - 300  AG (220  kW) - nuo birželio 21 d. iki navigacijos sezono pabaigos vandens  telkinio dalimi (akvatorija), patvirtinta teritorijų planavimo dokumentuose.
        Vandens motociklais plaukioti Kupiškio mariose draudžiama.

 

2015-04-08
Dėl pakeistų medinių langų, durų bei plastikinių gaminių utilizavimo

     Ne visi žino, kur padėti nebereikalingus pakeistus medinius langus, duris bei plastikinius gaminius
     Siekiantys gyventi šilčiau, mažinti gatvės triukšmą ar atliekantys gyvenamųjų būstų ir patalpų remontą, gyventojai keičia senus medinius dažytus langus ir duris naujais. Tuo būdu iškyla senųjų, tapusių atlieka, tvarkymo ir utilizavimo problema. Naudotus, dažytus medinius ar plastikinius gaminius ir jų atliekas naudoti kaip kurą, griežtai draudžiama. Taigi, langų ir durų ar plastikinių gaminių keitimo atliekos turi būti tvarkomos, nepažeidžiant aplinkosauginių reikalavimų. Deginant tokias atliekas, kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai, gresia bauda: piliečiams nuo 28 iki 57 eurų, pareigūnams nuo 57 iki 115 eurų. .
     Įmonės, atliekančios langų, durų ar kitų gaminių keitimą, privalo surinkti minėtas atliekas ir priduoti jas atliekų tvarkytojams. Sutartyse tarp gyventojų ir juridinių asmenų (užsakovus ir užsakymus vykdančius) įrašai apie senųjų gaminių (atliekų) palikimą užsakovui yra neteisėti ir užtraukia administracinę atsakomybę tiek naudotojams, tiek užsakymų vykdytojams. Baudos dydis, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio ir pažeidėjo statuso, gali siekti nuo 28 iki 868 eurų. .
     Primename, kad seni mediniai dažyti langai ir durys ar plastikiniai gaminiai turi keliauti ne į mišrių atliekų konteinerius, bet į joms skirtas didelių gabaritų atliekų aikšteles:


Panevėžio apskrityje esančios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės

Savivaldybė

Adresas

Kontaktinis

tel. Nr.

Darbo laikas

Biržų raj.

Biržų km., Biržų raj.

845 432199

II-V nuo 9.30 val.

iki

18.30 val.

VI nuo 9.00 val.

iki

13.30 val.

Pietų pertrauka

13.00 – 13.30 val.

VII, I – nedarbo dienos.

Kosmonautų g. 8, Vabalninkas

Kupiškio raj.

Technikos g. 6i, Kupiškis

845 432199

Panevėžio m.

Savitiškio g. 12, Panevėžys

845 432199

Pilėnų g. 43, Panevėžys

Senamiesčio g. 114B, Panevėžys

Panevėžio raj.

Beržytės g. 10, Garuckų km.,

Ramygalos sen.

845 432199

Pasvalio raj.

Mūšos g,. 12B, Pasvalys

845 432199

Rokiškio raj.

Donelaičio g. 16, Rokiškis

845 432199



2015-03-10
Dėl sulos išgavimo laikotarpio, jos naudingumo žmogui

     Ne visi žino, kada ir koks sulos išgavimo laikotarpis, jos naudingumas žmogui
    Sulos išgavimo sezonas labai trumpas - tai 1-3 pavasario mėnesiai. Sula pradeda tekėti vidutinei paros temperatūrai pakilus iki 4-6 laipsnių šilumos, medžių šaknyse pradėjus cirkuliuoti sukauptoms skystosioms medžiagoms, kurios pavasarį kyla aukštyn kamienu į sprogstančius pumpurus. Iš klevų ima tekėti dar iki pašalui išeinant, ir ji teka apie porą savaičių, o beržų atsiranda dar kiek vėliau ir teka kartais net iki keturių savaičių. Pirmiausiai sula pradeda tekėti iš tamsiakamienių klevų, vėliau iš baltakamienių beržų. Iš vieno medžio privarva iki 20 litrų per parą, tačiau kiti (reikia tikėtis, jog tai ne žvejų, amžinųjų pagyrūnų, plepalai) esą įmanoma prilašinti ir iki 100 litrų. Tiesa, yra svarbu, kur medis auga: atvirose vietose, ant kalvelės augantys, duoda tikrai gerokai daugiau, ir jų sula saldesnė.
    Beje, pagal sulos tekėjimo intensyvumą spėjama, kokia bus vasara, jei teka daug - bus lietinga, jei mažai - sausa.
    Beržų sula leidžiama balandį, kuomet medžiai pabunda ir pradeda tekėti sula. Geriausia leisti sulą ryte ir dieną, tik iš suaugusių medžių. Tačiau daug sulos iš vieno medžio negalima leisti, nes jis gali žūti. Patariama – ne daugiau 10 litrų iš vieno medžio.
    Norint išgauti sulą reikia laikytis Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkos. Sulą leisti galima iš tų medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų ir ne plonesnių kaip 20 cm skersmens. Jeigu medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių. Toje vietoje, kur bus gręžiama skylė, leidžiama, nepažeidžiant luobo, nudrožti žiauberį. Skylės sulai leisti gręžiamos ne aukščiau kaip 1 m nuo žemės paviršiaus. Skylių skersmuo neturi viršyti 2 cm, o jų gylis medienoje - 3 cm. Tarpai tarp išgręžtų skylių turi būti ne mažesni kaip 10 cm.
    Kai sula baigia tekėti, medžio žaizdą būtina užkimšti mediniu kamšiu ir užtepti sodo tepalu, kad į pažeistą vietą nepatektų parazitinių grybų ar bakterijų ir medis nepradėtų pūti.
    Nepatariama sulos tekinti iš medžių, augančių pakelėse ar palaukėse, kurios tręšiamos įvairiais chemikalais. Mat iš žemės į sulą gali patekti sunkiųjų metalų, pesticidų ar trąšų.
     Manoma, kad žmogui sula yra naudinga. Sula nuo seno mėgstama Lietuvos gyventojų. Tai – puikus, gaivinantis ir mažai kaloringas gėrimas. Jame yra: C ir B grupės vitaminų, rauginių medžiagų, gliukozės, fruktozės, fitoncidų, fermentų, baltymų, organinių rūgščių, taninų, mikro ir makro elementų – kalio, kalcio, geležies, vario, magnio, silicio, aliuminio ir kitų vertingų mineralinių medžiagų.
    Didžiausia šio gėrimo nauda – jis puikiai malšina troškulį. Sulą geriausia gerti šviežią. Jeigu ji neišgeriama iš karto, reikėtų laikyti šaldytuve, uždarame stiklainyje. šviežią sulą reikėtų suvartoti per dvi–tris dienas, nes ji greitai rūgsta. Jei į 10 litrų talpos indą subersite 0,5 kg cukraus, 20 g citrinos rūgšties, pakaitinus iki 70-80 laipsnių, kol cukrus ištirps, ir atvėsinus supilsčius į stiklainius, toks gėrimas išsilaikys iki vasaros karščių. Konservuota sula gali būti vartojama keletą mėnesių.
    Beržų sula gerina medžiagų apykaitą, stiprina imunitetą, padeda sergant akmenlige, tinka onkologinių ligų profilaktikai, rekomenduojama vartoti esant reumatui, artritui, skrandžio opoms, alergijoms, kepenų ligoms, galvos skausmams, anemijai, peršalimui, bronchitui, pneumonijai, normalizuoja skrandžio rūgštingumą. Gydomaisiais ir profilaktiniais tikslais beržų sula geriama 3–4 kartus per dieną po ½ stiklinės prieš valgį, kursas – 21 diena.
     Svarbu, kad, leidžiant sulą, būtų naudojami švarūs įrankiai ir indai. Į rankiniu grąžtu medyje išgręžtą skylutę rekomenduojame įstatyti medinį latakėlį, o sulą leisti į švarų stiklinį indą. Dar reikėtų pasirūpinti, kad į varvančią sulą nepatektų vabzdžių ar neprilytų lietaus, todėl indą būtina uždengti.


2015-02-17
Dėl leidimų teisėtai žvejybai Kupiškio mariose (arba Lėvens tvenkinyje) įsigijimo

     Kupiškio rajono agentūroje gaunama daug klausimų apie tai, kur galima įsigyti leidimą žvejybai Kupiškio mariose (arba Lėvens tvenkinyje).
    Kupiškio rajone yra Lietuvos Medžiotojų ir žvejų draugijos Kupiškio skyriui išnuomotų vandens telkinių mėgėjiškai žvejybai. Tai Kupiškio marios (arba Lėvens tvenkinys), Noriūnų tvenkinys, Stirniškių tvenkinys, šaukliškių karjero vandens telkiniai ir Mituvos ežeras. Išvardintuose vandens telkiniuose teisėta mėgėjiška žvejyba yra turint galiojantį LMŽD Kupiškio skyriaus žvejo mėgėjo bilietą arba LMŽD Kupiškio skyriaus leidimą. LMŽD Kupiškio skyriaus leidimą galima įsigyti “Perlo” terminaluose, per “Alis” sistemą, UAB ”Narjanta” degalinėje, esančioje Kupiškio rajone Aleksandrijos kaime (visą parą), žūklės reikmenų parduotuvėje Gedimino g., Kupiškio mieste ir LMŽD Kupiškio skyriuje.
    Žvejoti nemokamai, be mėgėjų žvejybos leidimų, turi teisę fiziniai asmenys iki 16 metų, valstybinio socialinio draudimo pensininkai ir neįgalieji.
    Norint žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose reikia įsigyti atskirą leidimą.


2015-02-12
Kaip apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, jei metų bėgyje keitėsi leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete sąlygos?

    Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, medžioklės ploto naudotojai, pratęsę ir (ar) patikslinę leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete ir leidimo 3 priedo lentelę apie medžioklės plotų dydį bei pasiskirstymą pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi ir veistis, mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą moka pagal pratęsto ir (ar) patikslinto leidimo duomenis.


2015-01-05
Kokie reikalavimai keliami kūdrų kasimui?

     Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas iš gyventojų dažnai sulaukia klausimų apie tai kokie reikalavimai keliami kūdrų kasimui ir kokius dokumentus būtina suderinti su aplinkosaugininkais.
    Kūdros priskiriamos prie dirbtinių nepratekamų vandens telkinių, todėl joms taikomas Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašas, kuris buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. D1-590/3D-583 (su vėlesniais pakeitimais).
    Norint įrengti dirbtinį nepatekamą vandens telkinį reikia žinoti, kad tokį telkinį draudžiama įrengti:
    1. Pelkių ir šaltinynų teritorijoje, kurios plotas didesnis kaip 0,5 ha, o durpių sluoksnio storis didesnis kaip 1 metras;
    2. Nenaudojamuose naudingųjų iškasenų telkiniuose;
    3. Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje ir (arba) potvynio metu užliejamoje teritorijoje;
    4. Natūraliose pievose ir akmenynuose;
    5. Miško žemėje, išskyrus atvejus, kai įrengiamas iki 0,1 ha ploto dirbtinis vandens telkinys, kurio įrengimas numatytas miškotvarkos projekte.
    6. Gamtiniame ir kompleksiniame draustinyje naujus, su draustinio paskirtimi nesusijusius, didesnius kaip 0,1 ha vandens telkinius.
    Įrengiant dirbtinį vandens telkinį, turi būti išsaugomas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir panaudojamas pažeistoms teritorijoms rekultivuoti (gerinti). Iškastas gruntas ir (arba) derlingasis dirvožemio sluoksnis negali būti parduodamas arba kitaip perleidžiamas kitiems asmenims. Toks gruntas ir derlingasis dirvožemio sluoksnis turi būti panaudojami reljefui formuoti ir pažeistoms teritorijoms rekultivuoti žemės sklype, kuriame įrengiamas dirbtinis vandens telkinys. Jei nėra galimybės to padaryti, dirbtinio vandens telkinio savininkas gali panaudoti šį gruntą ir (arba) derlingąjį dirvožemio sluoksnį kitame jam nuosavybės teise priklausančiame sklype.
    Planuojant įrengti didesnį kaip 0,1 ha ploto dirbtinį vandens telkinį arba kito dydžio telkinį karstiniame regione, privaloma Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir Lietuvos geologijos tarnybai raštu pateikti laisvos formos prašymą ir pridėti šiuos dokumentus:
    1. Dirbtinio vandens telkinio brėžinį, kuriame nurodomas planuojamas dirbtinio vandens telkinio gylis, plotas ir profilis;
    2. Žemės sklypo planą su pažymėta dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta ir koordinatėmis;
    3. Kitą su dirbtinio vandens telkinio įrengimu susijusią informaciją, kuri teikiančiam prašymą asmeniui atrodo svarbi.
    Planuojant įrengti dirbtinį vandens telkinį valstybiniame parke, biosferos rezervate ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, įskaitant šiose teritorijose esančias "Natura 2000" teritorijas, dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta turi būti suderinta su valstybinio parko, biosferos rezervato, valstybinio rezervato direkcija. Kai dirbtinį vandens telkinį planuojama įrengti valstybiniame draustinyje, biosferos poligone ir "Natura 2000" teritorijoje, kurioje nėra saugomos teritorijos direkcijos, dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta derinama su Aplinkos apsaugos agentūra.
    Planuojant įrengti dirbtinį vandens telkinį melioruotoje žemėje, jo įrengimo vieta turi būti suderinta su savivaldybe, kuri patikėjimo teise valdo ir naudoja valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius.


2014-12-22
Nuo ko pradėti ir kur kreiptis, norint pradėti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių veiklą?

     Norint pradėti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (toliau ENTP) demontavimo veiklą: .
     1. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, kurioje numatoma vykdyti veikla, turi būti - Kitos paskirties žemė; žemės sklypo naudojimo būdas - Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos arba Atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijos.
     2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo, 9 punktu - Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimas ir apdorojimas turi būti vykdomas negyvenamosios paskirties pastatuose: paslaugų paskirties (tik autoservisuose), garažų paskirties, gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (tik gamyklose, dirbtuvėse, produkcijos pramonės perdirbimo įmonėse), sandėliavimo paskirties pastatuose, kitos (fermų, ūkio) paskirties pastatuose.
     3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 11.20 punktų norint tvarkyti ENTP reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. (Dokumentus pateikti Aplinkos Apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Panevėžio skyriui, adresu : Žvaigždžių g. 21 , Panevėžys).
     4. Baigus visas poveikio aplinkai vertinimo procedūras, ENTP demontavimo veiklai reikia gauti Taršos leidimą, vadovaujantis LR Aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių reikalavimais. Leidimą išduoda Aplinkos Apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Panevėžio skyrius.
     5. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių veikla turi būti vykdoma vadovaujantis LR Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 patvirtintomis Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklėmis


2014-12-18
Ar reikalinga vesti atliekų susidarymo apskaitą vykdant statybos darbus vieno buto nuosavame name?

     Statybvietėje turi būti pildomas atliekų apskaitos žurnalas, vedama susidariusių ir perduotų tvarkyti statybinių atliekų apskaita, nurodomas jų kiekis, teikiamos atliekų apskaitos ataskaitos Atliekų tvarkymo taisyklėse ir Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 "Dėl Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo" (toliau – Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklės) nustatyta tvarka. Statybinių atliekų apskaitos dokumentai saugomi pagal Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus. Duomenys apie statybinių atliekų išvežimą įrašomi Statybos darbų žurnale, kaip nurodyta Statybos techniniame reglamente STR 1.08.02:2002 "Statybos darbai", patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 "Dėl statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 "Statybos darbai patvirtinimo".
     šie reikalavimai netaikomi ūkio būdu statant 1-2 butų gyvenamuosius namus, sodo namus ir (ar) nesudėtingus statinius.

 

2014-12-18
Ar garažų bendrijose susidarančias atliekas reikia rūšiuoti?

    Atliekų tvarkymo taisyklės (toliau - Taisyklės) nustato reikalavimus atliekų rūšiavimui, laikinajam laikymui, surinkimui, vežimui, apdorojimui, taip pat reikalavimus produktų platintojams, priimantiems vartotojų atiduodamas produktų atliekas, papildomus biologinių ir pavojingųjų atliekų (įskaitant alyvos atliekų) tvarkymo reikalavimus, prekybos atliekomis ir tarpininkavimo organizuojant atliekų naudojimą ar šalinimą ypatumus, atliekų tvarkytojų registravimo tvarką, reikalavimus atliekų naudojimo ar šalinimo techniniam reglamentui, atliekų apskaitos ir tvarkymo dokumentų saugojimo tvarką. Taisyklėse numatoma, kad atliekos turi būti rūšiuojamos, laikinai laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai. .
     Siekiant palengvinti atliekų apdorojimą, atliekų turėtojai privalo rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje atsižvelgiant į atliekų rūšį ir pobūdį, nemaišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis.
    Atliekų turėtojai buityje, įmonėse, sodo bendrijose, ūkiuose ir kitur susidariusias komunalines atliekas privalo rūšiuoti jų susidarymo vietoje savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka ir naudotis savivaldybės organizuojamomis komunalinių atliekų tvarkymo sistemomis.
    Įmonė, dalyvaudama savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje ar bendradarbiaudama su teisėtai veikiančiais atliekų tvarkytojais, turi užtikrinti jos gamybos ir kitos ūkinės veiklos metu susidarančių atliekų rūšiavimą, laikantis šių Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimų ir atliekų perdavimą atitinkamas atliekas tvarkančioms įmonėms..

 

2014-12-17
Kaip ir kur galima išleisti gamybines nuotekas, gręžiant vandens gręžinius?

     Įrengiant kiekvieną gręžinį, susidaro nuo 20 iki 30 m3 gamybinių nuotekų. Pagal technologiją, gamybinis skystis paruošiamas maišant molio miltelius ir vandenį, šis mišinys yra pilamas į gręžinį. Pabaigus gręžti, gręžinys išplaunamas. Taip susidaro gamybinės nuotekos.
     Planuojant išleisti gamybines nuotekas, reikia laikytis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto „Nuotekų tvarkymo reglamento“ 6 ir 7 punktuose numatytų reikalavimų. Prieš išleidžiant į gamtinę aplinką, nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. Draudžiama bet kokias nuotekas tiesiogiai išleisti į požeminį vandenį ar skleisti ant žemės paviršiaus, išskyrus kituose teisės aktuose numatytas išimtis.
     Nuotekų surinkimo sistema turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus: turi atitikti planuojamų tvarkyti nuotekų kiekybines ir kokybines charakteristikas; turi būti užtikrintas reikalavimus atitinkantis sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą; paviršinės nuotekos turi būti surenkamos, valomos, apskaitomos ir vykdoma jų užterštumo kontrolė atskirai nuo buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų, išskyrus nuotekų tvarkymą mišriosiose nuotekų tvarkymo sistemose, įrengtose iki šio Reglamento įsigaliojimo. Buitinės, komunalinės ir/arba gamybinės nuotekos po valymo (iki reikalavimų nustatytų išleidimui į gamtinę aplinką), apskaitos ir taršos kontrolės gali būti nuvedamos į išleidimo į gamtinę aplinką vietą ir išleidžiamos kartu su išvalytomis (iki reikalavimų, nustatytų išleidimui į gamtinę aplinką), apskaitytomis ir taršos kontrolę (kontrolės vietą) praėjusiomis paviršinėmis nuotekomis (t. y. gali būti maišomos tik išvalytos, apskaitytos ir taršos kontrolę praėjusios nuotekos).

 

2014-12-17
Ar galima vykdyti serviso veiklą gyvenamosios paskirties pastatuose.

     Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla turi būti vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. D1-405 „Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo“ reikalavimais.
     Veiklos vykdytojas transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą turi organizuoti taip, kad būtų užtikrintas šiame Apraše nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų laikymasis ir imtasi prevencinių priemonių, siekiant išvengti neigiamo poveikio aplinkai.
    Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla turi būti vykdoma negyvenamosios paskirties pastatuose: paslaugų paskirties (tik autoservisuose), garažų paskirties, gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (tik gamyklose, dirbtuvėse). Konkrečių pastatų paskirtis galima surasti pastatų nuosavybės dokumentuose..

 

2014-12-10
Kur galima atiduoti gyvsidabrio termometrus? Vaistinė juos priimti atsisakė.

   Gyvsidabrio termometrai priskiriami pavojingosioms atliekoms ir turi būti tvarkomi atskirai nuo kitų atliekų. Jokiu būdu negalima jų šalinti su kitomis buitinėmis atliekomis. Gyvsidabrio termometrus gyventojai gali nemokamai priduoti į savivaldybių įrengtas didelių gabaritų aikšteles:
      Savitiškio g. 12, Panevėžys
      Senamiesčio g. 114B, Panevėžys
      Pilėnų g. 43, Panevėžyje
      Beržytės g. 10, Garuckų km., Panevėžio raj.
      Mūšos g. 12 B, Pasvalys
      Donelaičio g. 16, Rokiškis
      Biržų km., Biržų raj.
      Kosmonautų g. 8, Vabalninkas, Biržų raj.
      Technikos g. 6 I, Kupiškis
      Gyvsidabrio termometrai nėra vaistiniai preparatai, todėl vaistinės neįpareigotos jų priimti.

 

2014-11-19
Kaip tvarkyti statybines (inertines) atliekas?

   Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių (pakeitimai LR Aplinkos ministro 2014-08-28 įsakymas Nr.D1-698 ,TAR, 2014-08-29, 2014-11431 redakcija) pakeitimai galioja nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. (toliau Taisyklės)
    Taisyklėse yra nurodyta, kad statybvietėje turi būti pildomas Atliekų apskaitos žurnalas. Statybvietėje turi būti išrūšiuojamos ir atskirai laikinai laikomos susidarančios atliekos – komunalinės, inertinės, perdirbti ir pakartotinai naudoti tinkamos atliekos, pavojingos atliekos ir netinkamos perdirbti atliekos.
     Inertinės (nepavojingos) statybinės atliekos gali būti smulkinamos mobilia įranga statybvietėje, jei tai numatyta statinio statybos ar griovimo projekte.
    Statybinių (inertinių) atliekų smulkinimą mobilia įranga statybvietėse gali vykdyti tik statybines atliekas tvarkančios įmonės, registruotos Atliekų tvarkytojų valstybės registre, vykdančios atliekų apskaitą ir teikiančios atliekų apskaitos ataskaitas.
    Neapdorotos nepavojingos statybinės atliekos gali būti sunaudojamos  statybvietėje, kurioje šios atliekos susidaro, tuo atveju, kai jų sunaudojimas numatytas statinio projekte kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga – inertinių atliekų frakcija, kurios dalelių dydis ne didesnis kaip 150 mm ir mechaninis atsparumas tenkina konstrukcijai nustatytus  reikalavimus, laikiniems keliams statybvietėje tiesti.
    Dulkančios statybinės atliekos turi būti vežamos dengtose transporto priemonėse ar naudojant kitas  priemones, kurios užtikrintų, kad vežamos šios atliekos ir jų dalys vežimo metu nepatektų į aplinką.


2014-11-11
Kur dėti senas nereikalingas padangas? Tai bene dažniausias klausimas, kuris užduodamas įsibėgėjus vasarinių padangų keitimo bumui

      Panevėžio regione nemokamai senas automobilių padangas galima priduoti į šias aikštelės:
Savitiškio g. 12, Panevėžys
Senamiesčio g. 114B, Panevėžys
Pilėnų g. 43, Panevėžyje
Beržytės g. 10, Garuckų km., Panevėžio raj.
Mūšos g. 12 B, Pasvalys
Donelaičio g. 16, Rokiškis
Biržų km., Biržų raj.
Kosmonautų g. 8, Vabalninkas, Biržų raj.
Technikos g. 6I, Kupiškis
    Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 513 straipsnis už netinkamą nepavojingų atliekų (tame tarpe ir padangų) šalinimą numato baudas:
     1 m3 ar mažesnio negu 1 m3 nepavojingų atliekų kiekio laikina-sis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, jeigu dėl to nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 100 Lt iki 200 Lt (nuo 28,96 euro iki 57,92 euro) ir baudą pareigūnams – nuo 300 Lt iki 600 Lt (nuo 86,89 euro iki 173,77 euro).
     Administracinės baudos didėja, jei atliekomis užteršiama saugoma teritorija, jei aplinka užteršiama didesniu nei 1m3 atliekų kiekiu. Kartu su administracine bauda už netinkamą padangų šalinimą teks sumokėti ir už gamtai padarytą žalą.
     Primename, kad praėjusių metų gegužės mėn. įsigaliojo dešimteriopai didesni aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžiai. šiuo metu už 1 t. ne vietoje išmestų padangų gali tekti sumokėti nuo 1300 iki 15 000 Lt (nuo 376,51 iki 4344,30 eurų).
     Netinkamos eksploatuoti padangos priskiriamos prie nepavojingų atliekų, bet jų netinkamas šalinimas gali brangiai kainuoti. Ar verta rizikuoti?

2014-09-23
Kada ir kaip  galima gaudyti vėžius?

Vėžių gaudymo tvarka yra nustatyta Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse.
Siauražnyplius ir plačiažnyplius vėžius draudžiama gaudyti nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d. Draudimas galioja pirmą ir paskutinę dieną.
Vienu metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus (ne ilgesnė kaip 100 cm ir ne platesnė kaip 50 cm gaudyklė) ar samtelius ir 4 kitus mėgėjų žvejybos įrankius. Rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių gaudymui bučiukų ir samtelių kiekis neribojamas, šiuos vėžius taip pat leidžiama gaudyti rankomis ir graibžtais, tačiau tokios žvejybos metu visi sugauti plačiažnypliai ir siauražnypliai vėžiai turi būti nedelsiant paleisti į tą patį vandens telkinį.
Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti ne daugiau kaip 50 vienetų vėžių (išskyrus rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius, kurių sugavimo kiekis ir dydis neribojamas). Draudžiama žvejoti siauražnyplius ir plačiažnyplius vėžius, mažesnius kaip 10 cm ilgio (nuo galvos smaigalio pradžios iki ištiestos uodegos plokštelės galo).


2014-07-21
Kokia laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka?
Panevėžio rajono agentūra pastaruoju metu sulaukia daug klausimų ir skundų iš gyventojų dėl laukinių augalų sėklų, uogų ir kitų vaisių rinkimo. Daugiausiai nepasitenkinimų išreiškiama dėl uogų (mėlynių) rinkimo naudojant uogienojus žalojančius įrankius – „šukas“.

Mėlynės — vienos gausiausiai derančių Lietuvos uogų, mėgstamos žmonių ir daugelio miško gyvūnų. Neretam gyventojui miško gėrybės tampa ir pragyvenimo šaltiniu. Deja, ne visi uogautojai sąžiningai renka mėlynes, o naudoja įvairias mechanines rinkimo priemones, tuo sukeldami sąžiningai rankomis uogas renkančiųjų uogautojų pyktį.
Pastaruoju metu Panevėžio RAAD Panevėžio rajono agentūra sulaukia daug uogautojų skambučių dėl uogavimo draudžiamais įrankiais, liepos 9 d. gavus informaciją iš BPC buvo patikrintas Gėlainių miškas prie Papojaus kaimo Upytės sen. Panevėžio r., pagrindinį dėmesį skiriant uogautojų kontrolei, dėl mechaninių priemonių („šukų“) naudojimo. Reido metu patikrintos 7 uogautojos, rinkusios mėlynes Gėlainių miške. Nors mechaninių uogų rinkimo priemonių nepavyko rasti, tačiau reidas buvo gera prevencinė priemonė. Renkant mėlynes mechaninėmis priemonėmis žalojami uogakrūmiai, jų šaknys (dažnai išraunamas ir visas krūmelis), taip natūraliai palaispniui mažėja mėlynių augaviečių plotai, taip pat ir kitų sezonų derlius. Uogautojams verta priminti, kad mėlynes Lietuvoje galima rinkti tik rankomis. Mechaninius įtaisus, „šukas“ naudoti draudžiama.
Pagal nustatytą Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarką draudžiama renkant uogas rauti, laužyti ar kitaip niokoti augalus, naudoti uogienojus žalojančius įrankius. Visai nesvarbu, kokie jie – savadarbiai ar gamykliniai.
Administracinių teisės pažeidimų kodeksas už laukinės augalijos išteklių naudojimą pažeidžiant šį reikalavimą numato baudas piliečiams nuo 25 iki 100 litų, pareigūnams – nuo 100 iki 200 litų.

2014-07-15
Juridiniam asmeniui buvo išduotas TIPK leidimas dėl išleidžiamų paviršinių nuotėkų. RAAD leidimą panaikino 2014-04-07 dieną, nes leidimas neprivalomas. Ar reikia deklaruoti ir mokėti mokestį už taršą per 2014 metus ?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi Mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių moka aplinką teršiantys fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie Vyriausybės ar jo įgaliotų institucijų nustatyta tvarka privalo turėti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau TIPK) leidimą su nustatytais teršalų išmetimo normatyvais. Kadangi Jūsų įmonei, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. D1-193 patvirtintą Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentą TIPK leidimas nėra privalomas, tai ir mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių mokėti neprivaloma nuo leidimo panaikinimo datos.
Deklaruoti ir sumokėti mokestį turite už 2014-01-01~ 2014-04-06 laikotarpiu išleistus apmokestinamųjų teršalų kiekius.


2014-07-15
Komercinėje veikloje naudojame transporto priemones. ir privalome mokėti taršos mokestį. Ar numatytos kokios nors lengvatos mokant šį mokestį ?

Pagal Lietuvos Respublikos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau - Įstatymas) 5 str. 3 d. 3 p. nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių atleidžiami fiziniai ar juriniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, ir savo veikloje naudoja asmenines transporto priemones.
Pagal įstatymo 5 str. 3 d. 1 p. nuo šio mokesčio atleidžiami fiziniai ir juridiniai asmenys, teršiantys iš transporto priemonių, kuriose įrengtos ir veikia išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos, t. y. privalote turėti transporto priemonės gamintojo, ar jo oficialiai įgalioto atstovo ar platintojo Lietuvoje išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad transporto priemonėje yra įrengta veikianti išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema, kuris pateikiamas su galiojančiu privalomos techninės apžiūros dokumentu. ši nuostata galioja tik lengviesiems automobiliams (M1 ir N1 kategorijų automobiliams).
Krovininių automobilių (M2, M3 ir N2, N3 kategorijų transporto priemonės) atitiktį EURO I , EURO II, EURO III, EURO IV, EURO V reikalavimams patvirtina transporto priemonės gamintojo, ar jo oficialiai įgalioto atstovo ar platintojo Lietuvoje išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad transporto priemonė pagaminta ir atitinka vieną iš nurodytų reikalavimų.
Turint tokį dokumentą, deklaruojant mokestį už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių, galima taikyti koregavimo koeficientą atitinkamai EURO I - 0,43; EURO II - 0,37; EURO III - 0,3; EURO IV - 0,2 ir EURO V - 0,12.


2014-07-14
Ar krovininių automobilių stabdžių sistemos oro džiovinimo filtras/elementas, yra apmokestinamasis gaminys ? Ar pildant Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis deklaraciją, šią prekę priskirti prie Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 priedėlyje išvardintų apmokestinamųjų gaminių? Prekė įvežama iš Europos sąjungos bendrijos valstybių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 str. 2 d. mokesčio objektas – įstatymo 3 priedėlyje nurodyti gaminiai. Apmokestinamieji gaminiai identifikuojami tik pagal kombinuotosios nomenklatūros prekių kodus (vidaus degimo variklių įsiurbimo oro filtrai –kodas 8421.31). Jeigu importo dokumentuose nenurodytas šio gaminio kodas turite su tiekėjais išsiaiškinti kokiam kodui priskiriami jūsų importuojami gaminiai.


2014-06-27
Ar galima valyti vandens telkinio pakrantę, tvirtinti vandens telkinio krantus, ar statyti lieptą?

Gyventojai, kurių žemė ribojasi su valstybiniu vandens telkiniu (kartais žemės ribos būna ir po vandeniu) teiraujasi: ar galima valyti vandens telkinio pakrantę, statyti lieptą ar tvirtinti eroduojamus krantus?
Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 124.3 punkte yra nurodyta, kad tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo darbus, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos ministerijos leidimo draudžiama.



2014-04-22
Kada galima gaudyti lydekas?

Pagal Mėgėjų žvejybos taisyklių 14 punktą lydekų gaudymo draudimas negalioja paskutiniąją draudimo dieną, jei ji yra savaitgalis ar valstybinė šventė. Kadangi paskutinė lydekų draudimo diena yra sekmadienis, tai balandžio 20 d. jau galima gaudyti lydekas, žvejoti gyva žuvele (balandžio 19 d. – draudimas dar galioja).
Primename, kad lydekas galima gaudyti ne mažesnes kaip 45 cm, jas draudžiama gaudyti nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d., nuo sausio 1 d. iki balandžio 20 d. draudžiama naudoti masalui gyvą žuvelę.



2014-03-14
Kokie yra reikalavimai sulos leidimui?

Sulą leisti galima iš tų medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų ir ne plonesnių kaip 20 cm skersmens. Jeigu medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių. Toje vietoje, kur bus gręžiama skylė, leidžiama, nepažeidžiant luobo, nudrožti žiauberį. Skylės sulai leisti gręžiamos ne aukščiau kaip 1 m nuo žemės paviršiaus. Skylių skersmuo neturi viršyti 2 cm, o jų gylis medienoje - 3 cm. Tarpai tarp išgręžtų skylių turi būti ne mažesni kaip 10 cm. Baigus leisti sulą, skylės turi būti užkemšamos.
Privačios žemės savininkams, leidžiantiems sulą asmeniniam naudojimui, apribojimai netaikomi


2014-01-09
Ar reikia įrengti paviršinių nuotekų, surinktų nuo automobilių stovėjimo aikštelių, kurių plotas mažesnis nei 0,5 ha, valymo įrenginius?

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.D1-193 „Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ patvirtintame Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente (toliau - Reglamentas) nustatyta, kad didesnė kaip 0,5 ha autotransporto stovėjimo aikštelė, išskyrus viešąsias aikšteles, yra galimai teršiama teritorija, kuri dėl joje vykdomos veiklos yra arba gali būti teršiama (eksploatacijos ir avarinės taršos atvejais) kenksmingomis medžiagomis.
Projektuojant mažesnes nei 0,5 ha automobilių stovėjimo aikšteles, projektų rengėjus dažnai klaidina Reglamento 15 punkto nuostata, kad paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamų teritorijų, kurių plotas didesnis kaip 0,01 ha, prieš išleidžiant į aplinką turi būti valomos nuotekų valymo įrenginiuose, ir 16 punkto nuostata, kad paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamų teritorijų, kurių plotas didesnis kaip 0,02 ha, prieš išleidžiant į bendras (kitiems asmenims priklausančias) paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas turi būti valomos bent smėlio (purvo), naftos gaudyklėse. Projektuojant automobilių stovėjimo aikšteles (išskyrus viešąsias aikšteles), Reglamento 15 ir 16 punkto reikalavimai taikomi didesnėms nei 0,5 ha teritorijoms.
šis reikalavimas taikomas ir teritorijoms, kuriose veikla jau vykdoma, t.y. esamoms automobilių stovėjimo aikštelėms.




2013-12-06
Poveikio aplinkos kokybei (poveikio aplinkai) monitoringo vykdymas ūkio subjektams, auginantiems galvijus.


Vadovaujantis Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatomis, patvirtintomis LR aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546, (Žin., 2009, Nr. 113-4831 su vėlesniais pakeitimais) (toliau - Nuostatai), nuo 2012 m. gegužės 1 d., pagal Nuostatų 8.3.1.13 punktą, poveikio požeminiam vandeniui monitoringą turi vykdyti ūkio subjektai „vienoje vietoje (tvarte ar tvartų grupėje) laikantys 500 ar daugiau sutartinių gyvulių atitinkantį galvijų (įskaitant karves, veršelius) skaičių“. Poveikio požeminiam vandeniui monitoringas turi būti vykdomas Nuostatų 1 priedo 16 punkte nustatyta tvarka, pagal suderintą Aplinkos monitoringo programą.
Pasikeitus teisės aktams, nuo 2012-05-01 ūkio subjektams, auginantiems galvijus, neliko pareigos vykdyti poveikio paviršiniam vandeniui monitoringą, o pagal Nuostatų 8.4 punktą, nuo 2012-10-26 ūkio subjektams, auginantiems galvijus, neliko pareigos vykdyti poveikio drenažiniam vandeniui monitoringą.
Aplinkos monitoringo ataskaitą (toliau — Ataskaita) kasmet teikia visi subjektai, vykdantys aplinkos monitoringą. Taip pat subjektai, vykdantys poveikio požeminiam vandeniui monitoringą, Ataskaitoje kasmet pateikia Poveikio požeminiam vandeniui monitoringo duomenis už praėjusius kalendorinius metus (Ataskaitos II skyriaus 3 lentelė su pastabomis). Ataskaitoje kasmet nereikia pildyti 4 priedo IV skyriaus, t.y. teikti duomenų analizės bei išvadų, nes taikoma išimtis — duomenų analizę ir išvadas teikiama kas 5 metus.
Aplinkos monitoringo ataskaita pateikiama RAAD kasmet, ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 d., per IS „AIVIKS“, įteikiant ataskaitą ir jos skaitmeninę kopiją tiesiogiai, siunčiant paštu, el. paštu ar kt. elektroninių ryšių priemonėmis.



2013-11-28
Kas privalo priimti stiklinę pakartotino naudojimo pakuotę?

Vadovaujantis Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymu (Žin., 2001, Nr. 85-2986), pardavėjai, parduodami gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas, privalo imti užstatą, priimti parduodamų gaminių užstatines pakuotes ir grąžinti užstatą vartotojams, kai šie grąžina tokias tuščias pakuotes.
šios pareigos vykdymas neprivalomas pardavėjams, prekiaujantiems smulkiose parduotuvėse, kurių bendrasis plotas neviršija 90 kvadratinių metrų (netaikoma kaimo parduotuvėms), taip pat prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Pakartotinio naudojimo pakuotė gali būti nepriimama ir užstatas negrąžinamas, jeigu ji pažeista ar užteršta tiek, kad nebegali būti naudojama pakartotinai.
Taigi, užstatines pakuotes privalo priimti tie pardavėjai, kurie prekiauja tokiose pakuotėse supakuotais gaminiais (gėrimais), išskyrus pardavėjus, kuriems taikoma anksčiau paminėta išimtis.





2013-11-27
Asmeninio naudojimo skysto kuro degalinių įrengimas

Asmeninio naudojimo skystojo kuro degalinė - tai ne prekybai skystuoju kuru skirta stacionari degalinė, kurios kuro rezervuarų bendras tūris yra ne didesnis kaip 30 m3 arba metinė kuro apyvarta mažesnė kaip 200 m3 . Kilnojamose talpose draudžiama laikyti daugiau kaip 1 m3
Degalinės turi būti suprojektuotos, įrengtos/rekonstruotos ar naudojamos taip, kad būtų kuo mažiau teršiamas aplinkos oras, o išsiliejęs kuras negalėtų patekti į degalinės teritoriją. Kuras į degalinių rezervuarus turi būti pilamas ir iš jų paimamas tik uždaru būdu. Degalinės turi būti įrengtos taip, kad visą jų naudojimo laikotarpį rezervuarai ir sistemos išliktų sandarios (nebūtų kuro patekimo į aplinką) bei būtų sudarytos sąlygos jų saugiam naudojimui. Prieš pradedant degalines naudoti turi būti atliktas ir pagal reikalavimus įformintas visų rezervuarų ir sistemų sandarumo išbandymas. Pagal degalinės rezervuarų ir sistemų elementų gamintojų techninės priežiūros sąlygas ir dokumentaciją turi būti atliekama periodinė techninė patikra ir sandarumo išbandymai.
Rengiant degalinę, kuro paėmimo vieta, turi būti įrengta ne mažesnio kaip 10 m2 ploto padengta kieta danga (asfaltbetoniu, betonu) aikštelė, su paviršinių nuotekų surinkimo ir organizuoto nuvedimo per kontrolinį šulinį, sistema. Antžeminių rezervuarų, išskyrus rezervuarų su dvigubomis sienelėmis ir konteinerinių degalinių, kurių konstrukcijoje yra avarinės talpos, aikštelė turi būti nelaidi kurui ir apipylimuota. Apipylimavimo tūris turi būti ne mažesnis kaip didžiausio rezervuaro tūris su 0,2 m pylimo aukščio atsarga. Aikštelėje susidarančių paviršinių nuotekų išleidimui turi būti įrengta skysčių nuvedimo įranga su techniškai tvarkinga uždarymo armatūra, kuri turi būti atidaroma tik išleidžiant susikaupusį švarų kritulių vandenį, o išsiliejusiam kurui surinkti aikštelėje turi būti įrengtas šulinėlis su nuolydžiais į jį.
Degalinėje turi būti absorbentų ar kitų priemonių, kuriomis galima lokalizuoti ar surinkti ne mažiau kaip 0,1 m3 išsiliejusio kuro.
Degalinėms, statomoms uždarose patalpose, apsauginių pylimų ir lietaus surinkimo sistemų rengti nereikia.



2013-10-03
Dėl medienos kuro pelenų tvarkymo ir naudojimo

Kupiškio rajone nėra gamtinių dujų, todėl miesto, gyvenviečių, įmonių katilinių pagrindinis naudojamas kuras — įvairi mediena. Deginant medieną susidaro medienos kuro pelenai. Gaunama daug paklausimų dėl medienos pelenų tvarkymo.
Katilinėse, kuriose naudojamas kuras mediena, medienos kuro pelenus privaloma tvarkyti ir naudoti pagal Medienos kuro pelenų tvarkymo ir naudojimo taisykles (Žin., 2011 Nr.5-168) (toliau — Taisyklės). Pelenų naudojimas, t.y. veikla, apimanti pelenų naudojimą tręšimui žemės ir miškų ūkyje, energetinių želdinių auginimui, maišant su nuotekų dumblu, pažeistų teritorijų, sąvartynų rekultivavimui ar civilinėje inžinerijoje, ir tvarkymas, t.y. pelenų saugojimas, apdorojimas, vežimas, paskleidimas ir t.t., turi būti vykdomas pagal pelenų tvarkytojo parengtą pelenų naudojimo planą (toliau — Planas), kuris rengiamas pagal Taisyklių I-ame priede pateiktą formą, ir derinamas su LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentu. Jeigu Plane numatytas pelenų naudojimas pažeistoms teritorijoms rekultivuoti arba teritorija, kurioje numatoma naudoti pelenus, patenka į šiaurės Lietuvos karstinį regioną, pelenų tvarkytojas Planą teikia derinti Lietuvos geologijos tarnybai ir tik tada pateikia LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui. Pelenų tvarkytojas privalo saugoti Planą 3 metus po jo galiojimo pabaigos.
Taisyklės netaikomos, kai asmens reikmėms atiduodama ne daugiau kaip 10 tonų pelenų per vienerius metus gyvenamosios aplinkos priežiūrai, dirvožemio praturtinimui. Taisyklės nereglamentuoja pelenų, susidarančių namų ūkiuose, tvarkymo.



2013-10-01
Prasidėjus rudens sezonui gyventojai dažnai klausia, ar galima susidariusias daržininkystės atliekas deginti sodų bendrijų bei gyvenviečių teritorijose?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 269 „Aplinkos apsaugos reikalavimai deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas“, kurio 5 punkte išdėstyta: „Draudžiama sugrėbtas (surinktas) žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekų krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 100 m nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose“.

Visą informaciją apie daržininkystės atliekų tvarkymą galima rasti (Žin., 1999, Nr. 75-2284, Žin., 2002, Nr.84-3668).



2013-08-28
Kur kreiptis nugaišus naminiam gyvūnui ar pastebėjus gyvūnų gaišenas Panevėžio mieste?

Informuojame, kad pagal 2013 m. rugpjūčio 7 d. patvirtintas Panevėžio miesto savivaldybės „Gyvūnų laikymo Panevėžio mieste taisykles“ darbo dienomis nuo 8-17 val. apie gyvūnų gaišenas, ligotus ar sužeistus gyvūnus reikia pranešti Panevėžio valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai Veterinarijos g. 2, Pažagienių k., Panevėžio r., vyr. veterinarijos gydytojai Laimai šomkienei tel.: (8 45) 570223, savaitgaliais gyvūnų gaišenas reikėtų pristatyti į UAB „Panevėžio specialus autotransportas“ aikštelę Pilėnų g. 43, Panevėžyje, o apie sužalotus ar ligotus gyvūnus ne darbo metu informuoti „Panevėžio gyvūnų globos draugiją“ kontaktinis asmuo Rūta Liberienė Pilėnų g. 43, Panevėžyje, tel.: 8 - 698-88741.


2013-07-16
Kokie yra reikalavimai renkant laukinių augalų sėklas, vaisius (uogas, riešutus ir kt.), laukinius vaistinius ir prieskoninius augalus?

Laukinės augalijos išteklių naudotojai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių. Laukinės augalijos išteklių naudotojai turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka naudoti laukinės augalijos išteklius visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
1. Teisė naudoti valstybinėje miškų ūkio paskirties (miško žemėje) ir valstybinio vandenų fondo žemėje laukinės augalijos išteklius suteikiama išduodant leidimą naudoti šiuos laukinės augalijos išteklius:
1) kalėdinėms eglutėms, kadagiams ir kitiems medeliams bei krūmams kirsti;
2) miško paklotei imti ir kiminams rauti;
3) sulai leisti;
4) žievei lupti nuo augančių krūmų;
5) medžių bei krūmų šaknims rauti;
6) ajerams, nendrėms, vytelėms ir šakelėms pjauti;
7) šienauti miško žemėje;
8) gyvuliams ganyti miško žemėje;
9) medžių ir krūmų savaiminukų sodmenims bei puskrūmiams ir krūmokšniams kasti;
10) riešutauti iškertant lazdynus.
2. Leidimą naudoti laukinės augalijos išteklius valstybinėje miškų ūkio paskirties žemėje išduoda miško valdytojai (miškų urėdijos miškų urėdo įgalioti valstybiniai miškų pareigūnai, savivaldybės ir kiti valdytojai), valstybinėje žemės ūkio paskirties žemėje, valstybinėje vandens ūkio paskirties žemėje ir kitos paskirties žemėje – atitinkama Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (miesto) aplinkos apsaugos agentūra.
3. Teisė naudoti apribotų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų rūšis, nurodytas Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąraše, kurį tvirtina aplinkos ministras, suteikiama išduodant leidimą naudoti apribotų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų rūšis. šiuos leidimus nemokamai išduoda atitinkama Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (miesto) aplinkos apsaugos agentūra.
4. Leidimas išduodamas ne ilgiau kaip 1 metams. Leidimas išrašomas 2 egz. Vienas leidimo egzempliorius išduodamas laukinės augalijos išteklių naudotojui, kitas lieka išdavusiai įstaigai.
5. Išduoti leidimai panaikinami, kai:
5.1. įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka keičiama žemės tikslinė paskirtis;
5.2. leidimas buvo išduotas arba veikla, kuriai išduotas leidimas, atliekama nesilaikant Tvarkoje nurodytų reikalavimų.
6. Žemės, miško, vandens telkinių savininkai, valdytojai ir naudotojai, laikydamiesi teisės aktų nustatytos tvarkos, gali naudoti laukinės augalijos išteklius patys arba leisti jais naudotis kitiems asmenims. Privačiuose miškuose, esančiuose ne toliau kaip 100 m nuo jų savininkų sodybų, ir ne miško žemėje laukinės augalijos išteklius naudoti leidžiama tik gavus žemės, miško ar vandens telkinių savininkų, valdytojų ir naudotojų sutikimą ar leidimą.
7. Saugomose teritorijose laukinės augalijos išteklius naudoti leidžiama, jeigu tai neprieštarauja tų teritorijų apsaugą, paskirtį ir veiklą jose reglamentuojantiems įstatymams bei kitiems teisės aktams.
8. Juridiniai ir fiziniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, turi teisę naudoti laukinius augalus ir grybus mokslo, kultūros, švietimo, auklėjimo ir estetikos tikslams, botaninėms ir mikologinėms kolekcijoms sudaryti ar pildyti Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Laukinių augalų sėklų, vaisių (uogų, riešutų ir kt.) rinkimas
1. Renkant uogas, draudžiama rauti, laužyti ar kitaip niokoti augalus, naudoti specialias šukas ir kitas mechanines priemones. Renkant medžių ir krūmų uogas bei vaisius (įskaitant sėklas), draudžiama pjaustyti, kapoti, laužyti ar kitaip žaloti šių medžių ar krūmų šakas ir kamienus.
2. Lazdynus, augančius plynam kirtimui atrėžtoje biržėje, kurią ne vėliau kaip po metų planuojama iškirsti, taip pat kai lazdynai planuojami kirsti medyno ugdymo tikslu, riešutaujant leidžiama nukirsti.
Laukinių vaistinių ir prieskoninių augalų išteklių naudojimas
1. Medžių ir krūmų lapus, pumpurus leidžiama skinti iki 1/3 augalo lajos aukščio (apatinėje dalyje).
Beržo, tuopos pumpurus, liepų žiedynus, alksnio kankorėžius galima skinti nupjovus smulkias šakeles.
2. šaltekšnio ir gluosnių krūmų žievę leidžiama lupti iškertant iki 1/5 stiebų, augančių sklype (krūmų grupėje).“
3. Renkant vienamečių augalų žolę, lapus, žiedynus, sėklas, leidžiama juos išrauti. Meškauogės ūglius leidžiama pjauti paliekant ne mažesnę kaip 0,5 m diametro centrinę pleiskės dalį. Pataiso sporas rinkti leidžiama tik nukerpant jų varputes.
4. Ruošiant šaknis ir šakniastiebius, galima iškasti iki 1/3 paruošų sklype esančių augalų, kiaulpienės ir varpučio galima iškasti visus augalus.
Krūmų nepagrindinių šaknų galima iškasti iki 1/5.
šaknų ir šakniastiebių nuopjovos sumetamos, sėklos suberiamos į iškastas vietas.
5. Skinant medžių ir krūmų lapus, pumpurus, draudžiama laužyti šakas ir kitaip juos žaloti.
Draudžiama lupti žievę nuo augančių medžių, kasti krūmų pagrindines šaknis.
6. Renkant daugiamečių žolinių augalų bei puskrūmių žolę, lapus, žiedynus, sėklas, draudžiama rauti su šaknimis.
7. Renkant žolę, lapus, žiedynus, privaloma palikti ne mažiau kaip 1/2 nepažeistų augalų paruošų sklype (dilgėlės, pupalaiškio - 1/5).
8. Draudžiama kasti šaknis ir šakniastiebius šlaituose, kurių nuolydžio kampas didesnis negu 10 laipsnių.
9. 6–8 punktų reikalavimai netaikomi renkant vaistinius augalus ar jų dalis žemės ūkio paskirties žemėje.
Reikalavimai netaikomi, renkant nuo teisėtai nukirstų medžių ir krūmų šakeles, pumpurus, žiedus, lapus, spyglius ir žievę; kertant kalėdines eglutes, ruošiant vaistinę žaliavą ar kitą produkciją specialiai tai produkcijai auginti skirtose vietose; vietose, kur nustatytąja tvarka keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ar atliekami žemės kultūrinimo darbai, neišsaugant laukinės augalijos.
Žemės, miškų, vandens telkinių savininkai, valdytojai ir laukinės augalijos išteklių naudotojai privalo:
1) laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų laukinės augalijos naudojimo, apsaugos ir atkūrimo reikalavimų;
2) laikytis priešgaisrinės saugos reikalavimų, įgyvendinti priešgaisrines priemones, kilus gaisrui, imtis priemonių jam gesinti;
3) vykdyti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas pareigas.



2013-06-28
Prasidėjus vasaros sezonui gyventojai dažnai klausia, kokie reikalavimai dirbtino paviršinio vandens telkinio įrengimui?

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. D1-590/3D-583 patvirtintas „Dirbtinių nepratekamų vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašas“, kuriame išdėstyti dirbtinių vandens telkinių įrengimo reikalavimai.
Primename, kad dirbtinį vandens telkinį įrengti draudžiama:
- pelkių ir šaltinynų teritorijoje, kurios plotas didesnis kaip 0,5 ha, o durpių sluoksnio storis didesnis kaip 1 metras;
- nenaudojamuose naudingųjų iškasenų telkiniuose;
- paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje ir (arba) potvynio metu užliejamoje teritorijoje;
- natūraliose pievose ir akmenynuose;
- miško žemėje, išskyrus atvejus, kai įrengiamas iki 0,1 ha ploto dirbtinis vandens telkinys, kurio įrengimas numatytas miškotvarkos projekte.
Ypatingai svarbu paminėti, kad gamtiniame ir kompleksiniame draustinyje draudžiama įrengti naujus, su draustinio paskirtimi nesusijusius, didesnius kaip 0,1 ha vandens telkinius.
Įrengiant dirbtinį vandens telkinį, privaloma užtikrinti, kad: nebus iškirsti saugotini medžiai, išskyrus atvejus, kai teisės aktų nustatyta tvarka gautas leidimas juos kirsti; sunaikintos ar keičiamos saugomos reljefo formos, sunaikintos ar paveiktos saugomų augalų, gyvūnų ar grybų radavietės ar augavietės; pažeistos valstybei priklausančios ar turinčios įtakos trečiųjų asmenų žemių sausinimui melioracijos sistemos ir statiniai.
Planuojant įrengti didesnį kaip 0,1 ha ploto dirbtinį vandens telkinį arba kito dydžio telkinį karstiniame regione, privaloma pranešti Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir Lietuvos geologijos tarnybai.
Visą informaciją dėl dirbtinių nepratekamų paviršinio vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų rasite (Žin., 2012, Nr. 84-4421).

2013-06-27
Dėl vandens ėmimo iš paviršinių vandens telkinių mobiliomis vandens išgavimo priemonėmis

Prasidėjus vasarai Kupiškio rajono agentūroje gaunama daug paklausimų dėl vandens ėmimo iš paviršinių vandens telkinių tvarkos mobiliomis vandens išgavimo priemonėmis.
Planuojant naudoti paviršinio vandens (nepriklausomai nuo vandens ėmimo įrenginio rūšies stacionariomis ar mobiliomis ėmimo priemonėmis) daugiau kaip 10 m3 iš nedidelių vandens telkinių - upės, kurios vidutinis debitas mažesnis kaip 0,5 m3/s; mažesnio kaip 5 ha ploto ežerų, kūdrų, karjerų vandens telkinių ir mažesnio kaip 3 ha ploto tvenkinių, o planuojant naudoti vandenį iš ežero, kūdros ar karjero vandens telkinio didesnio nei 3 ha ploto ir imant per parą 100 m3/d arba 500 m3/metus ir daugiau, planuojant imti iš upės, tvenkinio ar pratekamo ežero 200 m3/d arba 10000 m3/metus, reikia turėti „Paviršinio vandens telkinio naudojimo vandeniui išgauti sąlygas“, kurias išduoda Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas.
Imant paviršinio vandens mažiau nei aukščiau išvardinta, paviršinio vandens išgavimui sąlygų gauti nereikia.
Išgaunant vandenį iš paviršinių vandens telkinių mobiliomis vandens išgavimo priemonėmis, vanduo turi būti naudojamas taupiai ir racionaliai, draudžiama stovėti vandens telkinio apsauginėje juostoje (juostos plotis, priklausomai nuo vandens telkinio dydžio, yra nuo 2,5 m iki 25 m).
Vanduo iš paviršinio vandens telkinio negali būti išgaunamas kai upės vandens debitas yra mažesnis už gamtosauginį debitą, kai ežeruose, kūdrose ar karjero vandens telkiniuose vandens lygis nukrenta žemiau nei 0,5 m vidutinio vandens lygio (karjere - 1 m), tvenkiniuose – kai vandens lygis nukrenta žemiau žemiausio leistino vandens lygio.


2013-05-21
Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 4 ir (ar) 5 priedo teikimo

 

 
Dažnai užduodamas klausimas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (toliau - ENTP) tvarkytojų apie papildomos informacijos teikimą, vadovaujantis Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių (toliau - Taisyklės) reikalavimais.
Taisyklių 43 punkte nurodyta, kad kartu su atliekų susidarymo ir/ar tvarkymo apskaitos ataskaitomis, priklausomai nuo vykdytos apdorojimo veiklos, kiekviena eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo įmonė papildomai turi pateikti informaciją, kurios pateikimo forma nurodyta šių Taisyklių 4 ir (ar) 5 prieduose.
Kadangi LR aplinkos ministro 2013-05-07 įsakymu Nr.D1-302 (Žin., 2013, Nr.46-2291) atidėtas atliekų susidarymo apskaitos ir atliekų tvarkymo apskaitos ataskaitų teikimo terminas, todėl Taisyklių 4 ir (ar) 5 priedus ENTP apdorojimo įmonės Departamentui tiesiogiai, registruotu paštu arba skaitmenines kopijas elektroninėmis ryšio priemonėmis turi pateikti ne vėliau kaip iki 2013 m. rugsėjo mėn. 10 d.


2013-04-29
Iki kada galima genėti medžius?

Informuojame, kad medžiai genimi anksti pavasarį, neprasidėjus medžių vegetacijai. Arba vėlai rudenį – pasibaigus vegetacijai.
Medžių genėjimą reglamentuoja LR aplinkos ministro patvirtintos „Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklės“ (Žin.,2008 Nr. 10-356).


Medžiai genimi šiais būdais:


1. Lajų retinimas, kai išpjaunama ne daugiau kaip 20 % neskeletinių šakų iki 5 cm skersmens, išsaugant aukščiau esančias šakas ir viršūnę;
2. Lajų pakėlimas, kai palaipsniui (per kelis metus) nuo stiebo apačios išpjaunamos žemutinės šakos, kol bešakis kamienas pasieks 3,2–3,6 m ilgį (išsaugant aukščiau esančias šakas ir viršūnę);
3. Viršūnių pažeminimas – kai medžius būtina žeminti: jie trukdo elektros energijos perdavimo ir ryšių oro linijoms, nudžiūvusi viršūnė. Tai atliekama nupjaunant iki 1,5–2 m ilgio viršūnę, žemiau pjūvio 1/5–1/3 likusios lajos dalyje išpjaunamos iš pagrindo visos šakos. Paliktos žemesniosios šakos su viršūnėmis negenimos. Po pirmo ir antro vegetacijos periodų susidarę vertikalieji ir šoniniai epikorminiai ūgliai trumpinami 1/2–1/3 jų ilgio.


Netinkamai apgenėti medžiai taisomi:
1. Lajų pakėlimo būdu, kai išlikęs medžių pagrindinis stiebas;
2. Taikant figūrinį formuojamąjį genėjimą ir suteikiant lajai taisyklingą geometrinę formą, kai sunaikinto stiebo tęsinyje išaugusios visomis kryptimis išsikraipiusios šakos. šiuo atveju trumpinamos išsišovusios 1–3 metų šakelės lajos išorėje.
Ankstį pavasarį atliekamas sanitarinis ir formuojamasis lajų genėjimas, pašalinant sausas, džiūstančias, pažeistas, nušalusias, nulaužtas šakas ar jų dalis, o atskirais atvejais dėl ligų, kenkėjų, oro taršos ar kitų priežasčių nusilpusius medžius.
šakos pjaunamos (o ne kerpamos) trimis pjūviais: pirmas pjūvis daromas šakos apačioje 25–30 cm nuo stiebo. Įpjaunama ketvirtadalis stiebo. Antras pjūvis daromas iš viršaus 5 cm toliau kaip apatinis pjūvis. Trečiu pjūviu iš apačios, atsargiai prilaikant ranka, apipjaunama žiediškai, baigiama pjauti. Paskutinis šakos pjūvis turi būti ne lygiagretus stiebui, bet statmenas pjaunamai šakai. Sausos ir ligotos šakos pjaunamos iki gyvos ir sveikos vietos prie pagrindo. Po kiekvieno medžio nugenėjimo darbo įrankiai dezinfekuojami 1 % formalinu, 10% vario sulfatu arba spiritu. Iškart po nupjovimo visos žaizdos, kurių diametras didesnis kaip 2 cm, užtepamos dažais, skirtais išorės dažymui su 0,5–3 % fungicido priemaiša. Užtepti tik medieną, o brazdą palikti atvirą, kad greičiau apaugtų žaizda. Spygliuočių, kurie gausiai leidžia sakus, žaizdos paliekamos atviros. Plonesnės žaizdos apipurškiamos fungicidais.



Genint medžius neleidžiama:
1. Nupjauti medžio stiebą bet kokiame aukštyje, išskyrus viršūnių pažeminimą.
2. Taikyti genėjimo būdą, kuomet nupjaustomos storosios šakos, paliekant nuo stiebo išsišovusius kelmelius–stagarus.
Įmonės, vykdančios medžių ir krūmų genėjimo darbus, privalo turėti specialistų, kuriems pagal Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V(9)-84 patvirtintą „Augančių medžių ir krūmų genėjimo technologijų mokymo programą“ (skelbta interneto puslapyje http://www.darborinka.lt) būtų suteikta teisė vykdyti medžių ir krūmų genėjimo darbus.
Medžių ir krūmų genėjimo darbams vadovauja pagal 41 punkte nurodytus reikalavimus turintis teisę specialistas. Jis darbus vykdančius asmenis pasirašytinai supažindina su medžių ir krūmų genėjimą reglamentuojančiais šių taisyklių punktais.




2013-04-09
Kaip identifikuoti, kokios medžiagos naudotos pakuotei pagaminti?

Siekiant palengvinti pakuočių surinkimą, naudojimą, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą, pakuotėms pagaminti naudotos medžiagos ar medžiagų identifikavimui, pakuotės gali būti ženklinamos, nurodant pakuotėms pagaminti naudotą medžiagą ar medžiagas.
Pakuočių gamintojai, ženklindami pakuotes ir pakuotės naudotojai gali naudotis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintu 2002 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 348 „Dėl pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) (Žin., 2002, Nr.81-3503) IV skyriumi ir 1 priede pateikta pakuočių ženklinimo sistema.
Taisyklėse nurodoma, kad pakuotėms pagaminti naudojamos medžiagos priskiriamos vienai ar kitai grupei ir joms suteikiami šie kodai:
1. plastikams – nuo 1 iki 19;
2. popieriui ir kartonui – nuo 20 iki 39;
3. metalams – nuo 40 iki 49;
4. medžiui – nuo 50 iki 59;
5. tekstilei – nuo 60 iki 69;
6. stiklui – nuo 70 iki 79;
7. kombinuotoms pakuotėms – nuo 80 iki 99.
Pakuotei pagaminti naudotos medžiagos identifikavimui naudojami ir raidiniai sutrumpinimai, kurie pateikiami didžiosiomis raidėmis.
Pakuotė, pagaminta iš medžiagos, pateiktos šių taisyklių 1 priedo sąraše, ženklinama nurodant jos raidinį sutrumpinimą ir kodą (pvz., jei pakuotei pagaminti naudojamas polistirolas, ženklinama - PS 6).
Pakuotė, pagaminta iš medžiagos(-ų), kuri nenurodyta šių taisyklių 1 priedo sąraše ir (ar) nėra nurodytas jos raidinis sutrumpinimas, gali būti ženklinama nurodant tik kodą (pvz., pakuotė, pagaminta iš plastiko, kuris nenurodytas 1 priedo sąraše, ženklinama nurodant 7 arba 8 ir t.t., iki 19).
Kodas ir (ar) raidinis sutrumpinimas turi būti ant pačios pakuotės arba pakuotės etiketės, aiškiai matomas, lengvai įskaitomas, patvarus ir nepažeidžiamas net ir atidarius pakuotę.
Kombinuota pakuotė gali būti ženklinama pagal vyraujančią medžiagą priskyrus ją vienai ar kitai grupei. Naudojami šių taisyklių 1 priede kombinuotoms pakuotėms suteikti kodai.
Sudėtinė pakuotė gali būti ženklinama pagal vyraujančią medžiagą, t.y. nurodoma jai pagaminti panaudota vyraujanti medžiaga.
Jeigu negalima išskirti vyraujančios medžiagos sudėtinėje pakuotėje, sudėtinė pakuotė gali būti ženklinama atskirai nurodant kiekvieną pakuotę sudarančią medžiagą.
Ženklinimo reikalavimai gali būti nustatyti, atsižvelgus į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų pakeitimus, priėmus naują direktyvą ar kitą teisės aktą dėl pakuočių ženklinimo ir pakuočių atitikties įvertinimo procedūrų.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisykles (žr. į 1 priedą) galima rasti adresu:


http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=179369&p_query=&p_tr2=2


2013-04-04
Artėjant padangų keitimo sezonui gyventojai teiraujasi, kur dėti panaudotas padangas?

Gyventojai panaudotas padangas gali:
1. Pristatyti į didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles arba perduoti šias atliekas tvarkančioms įmonės, kurios įregistruotos Atliekas tvarkančių įmonių registre.
Aikštelių sąrašą galim rasti internetiniame tinklalapyje adresu: http://www.am.lt/VI/index.php#a/7609.
Atliekas tvarkančias (apdorojančias) įmones galima rasti šiuo metu galiojančiame Atliekas tvarkančių įmonių registre, kurį galima rasti internetiniame puslapyje adresu

http://atliekos.gamta.lt/cms/index?rubricId=0c8d4de7-1de4-4e4b-b3dc-8a8c5faf7d8b

2. Pristatyti jas nurodytu laiku į nurodytą vietą savivaldybei organizuojant periodinius atliekų turėtojų apvažiavimus, kurių metų iš gyventojų surenkamos naudotos padangos, kitos didelių gabaritų atliekos (pvz., baldai, sena buitinė technika ir pan.). Informacija apie atliekų surinkimą apvažiavimo būdu skelbiama miesto ar rajono žiniasklaidos priemonėse.

3. Palikti transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą atliekančioje įmonėje (autoservise), kai padangos keičiamos naujomis, kaip nurodyta galiojančio Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo (Žin. 2007, Nr.85-3430 (aktuali redakcija)) 25 punkte.


2013-03-26
Dėl nendrių pjovimo
Kupiškio rajono agentūroje 2013 m. I-ą ketvirtį vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų buvo: ar gali būti pjaunamos nendrės valstybiniuose vandens telkiniuose?

Nendrių pjovimą valstybiniuose vandens telkiniuose (valstybinėje vandens ūkio paskirties žemėje) reglamentuoja Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka (toliau — Tvarka). Tvarkoje nurodyta, kad piliečiai, norėdami pjauti nendres valstybiniuose vandens telkiniuose, privalo turėti leidimą naudoti laukinės augalijos išteklius. Dėl Leidimo naudoti laukinės augalijos išteklius privalo kreiptis į Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono, kuriame yra valstybinis vandens telkinys, agentūrą. Rajono agentūroje nemokamas leidimas išduodamas ne ilgiau kaip 1 metams.
Nendres pjauti leidžiama vandens telkiniuose, pelkėse ir užpelkėjusiose žemėse nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 18 d. Vandens telkiniuose nendres pjauti leidžiama statmenai kranto linijai iki 100 m pločio ruožais, tarp jų paliekant tokio pat pločio nenupjautus ruožus.


2013-02-21
Ar reikia atliekas naudojančioms ir (ar) eksportuojančioms įmonėms, kurios šiuo metu turi teisę išduoti pažymas, pateikti prašymą įrašyti į Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą?


Dažnai užduodamas klausimas ar pasikeitus teisės aktui atliekas naudojančios ir (ar) eksportuojančios įmonės, kurios šiuo metu turi teisę išduoti pažymas, turi pateikti prašymą įrašyti į Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą (toliau-Tvarkytojų sąrašas).
LR aplinkos ministro 2013-01-29 įsakyme Nr.D1-64 „Dėl turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau-Įsakymas) nurodyta, kad atliekų naudotojai (perdirbėjai) ir (ar) eksportuotojai, kurie iki šio įsakymo įsigaliojimo buvo įtraukti į Atliekas naudojančių ir (ar) eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti pažymas, sąrašą, ir iki šio laiko iš šio sąrašo neišbraukti, ir norintys būti įrašyti į Tvarkytojų sąrašą, Aplinkos apsaugos agentūrai iki 2013 m. kovo 1 d. turi pateikti prašymą ir atitinkamus dokumentus, kaip nurodyta Įsakymo 2.1. ir 2.2. p. Prašymo forma yra pateikta šiuo Įsakymu patvirtinto Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo (toliau-Tvarkos aprašas) (Žin., 2013, Nr. 14-685) priede.
Atkreipiame dėmesį, kad apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai ir (ar) eksportuotojai, kurie 2013 m. kovo 1 d. neįrašyti į Tvarkytojų sąrašą, po šio termino įrašomi galiojančio Tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Taip pat nustatyta, kad gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai), ir (ar) eksportuotojai, ir (ar) surinkėjai, kurie atitinka šiuo įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo reikalavimus ir iki 2013 m. kovo 1 d. pateikė prašymą įrašyti į Tvarkytojų sąrašą, už sutvarkytą atliekų kiekį nuo 2013 m. sausio 1 d. turės teisę išrašyti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus.
Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymo tvarkos aprašas įsigaliojo 2013-02-08.



2012-12-31
Dėl vilko populiacijos gausos reguliavimo

Vilko populiacijos gausos reguliavimo planas patvirtintas LR aplinkos ministro 2012 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. D1-154.
Vilko populiacijos gausos reguliavimo plano tikslas – užtikrinti šios rūšies populiacijos apsaugą ir valdyti populiacijos dydį, siekiant sumažinti neigiamą poveikį žemės ūkiui ir apsaugoti rūšių – pagrindinio vilko grobio – populiacijas nuo išnykimo arba jų sumažėjimo iki tokio gausumo, kad jų išlikimas taptų negarantuotas. Planas parengtas atsižvelgiant į tyrimų duomenis ir kitą mokslinę informaciją.
Vilkas yra mėsėdis plėšrus žvėris, per metus suėdantis nuo 500 iki 800 kg. Grobio. Lietuvoje vilkų mitybos pagrindą sudaro kanopiniai žvėrys (taurusis elnias, stirna, šernas, rečiau briedis), bebras. Žiemą gali maitintis dvėseliena. Vasarą vilkai papjaudami naminius gyvūnus padaro žalos gyvulių augintojams. Lietuvoje vilkas natūralių priešų neturi. Jo konkurentais dėl maisto gali būti lapės, usūriniai šunys, dėl dvėselienos – šernai. Lietuvos vilkų epidemiologinė situacija yra gera. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (Žin., 2000, Nr. 53-1540; 2010, Nr. 110-5652), vilką priskiria stambiajai medžiojamajai faunai. Vilkas įrašytas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarnybos direktyvos 92/43/ EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/105/EB (OL 2006 L 363, p. 368), II, IV ir V priedus. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Berno konvencijos) ratifikavimo“ (Žin., 1996, Nr. 58-1373) 2 straipsnio 1 dalies 2 punktas suteikia Lietuvai teisę valdyti vilko populiacijos gausą medžioklės būdu.
Vilko populiacijos gausa reguliuojama vilkus medžiojant Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka, kiekvienam vilkų medžioklės sezonui tvirtinant vilkų sumedžiojimo limitą. Saugomose teritorijoje vilkų medžioklė draudžiama. Į šią formuluotę patenka nacionaliniai ir regioniniai parkai, draustiniai, biosferos poligonai, vandens telkinių apsaugos juostos. Aplinkos ministerija, siekdama užtikrinti, kad vilkų populiacija nebūtų mažesnė kaip minimalus siektinas vilko populiacijos dydis, ir atsižvelgdama į tyrimų duomenis ir kitą mokslinę informaciją, Gamtos tyrimų centro naudotą rengiant 2011 m. birželio 17 d. sutarties su Aplinkos ministerija Nr. AARP 11-13-AVP „Vilko populiacijos valdymo plano parengimas“ ataskaitą, kiekvienam vilkų medžioklės sezonui tvirtina sumedžiojimo limitas. 2012 – 2013 m. medžioklės sezonui patvirtintas vilkų sumedžiojimo limitas (50 vnt. vilkų). Kitais būdais žuvę (autotransporto priemonių partrenkti, sunaikinti brakonierių, rasti kilpose, nunuodyti ir kt.) vilko individai, nepriklausomai nuo jų žuvimo momento, įskaičiuojami į kiekvienam vilkų medžioklės sezonui nustatyta vilkų sumedžiojimo limitą.
Sumedžiojimo limito vykdymą stebi Aplinkos ministerija, o jį išnaudojus – nutraukia vilkų medžioklės sezoną.
Vilko populiacijai įvertinti organizuojama kasmetinė vilko populiacijos apskaita, atliekama pagal Plano priede nurodytą Vilko populiacijos apskaitos metodiką. Apskaitą valstybiniuose miškuose valstybės įmonių miškų urėdijų lėšomis atlieka girininkai arba eiguliai. Apskaitose gali dalyvauti saugomų teritorijų direkcijų darbuotojai, medžiotojai, nevyriausybinių organizacijų atstovai ar kiti asmenys, pažįstantys vilkų pėdsakus. Atliktos apskaitos duomenis apibendrina Generalinė miškų urėdija su apskaitą vykdžiusių institucijų atstovais ir pateikia juo Aplinkos ministerijai. Aplinkos ministerija informuoja visuomenę apie vilkų populiacijos dydį ir vilkų sumedžiojimo rezultatus, vilkų daromą žalą ir jos prevencijos priemones informaciją paskelbdama Aplinkos ministerijos interneto tinklapyje arba spaudoje. Iki 2012-12-28 Panevėžio regiono teritorijoje sumedžiota 11 vilkų. Biržų raj. - 7 vilkai, Pasvalio raj. - 1, Kupiškio raj. - 1, Rokiškio raj. - 2 vilkai.

2012-12-27
Kaip vykdomas bebrų populiacijos gausos reguliavimas?

Bebrų populiacijos gausos reguliavimas vykdomas vadovaujantis LR Aplinkos ministro įsakymu patvirtinta tvarka ir laikantis “Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje patvirtintomis taisyklėmis”. Bebrų populiacijos gausos reguliavimas yra patvirtintas LR Aplinkos ministro 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. D1-378. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2726; 2001, Nr. 110-3988) 19 straipsniu ir siekdamas apsaugoti nuo bebrų daromos didelės žalos laukinę augaliją ir gyvūniją ir natūralias jų buveines, pasėlius, naminius gyvulius, miškus, žuvininkystės ūkius, vandenis ir kitas nuosavybės rūšis,
LR aplinkos ministras n u s t a t ė tokią bebrų populiacijos gausos reguliavimo tvarką:
1. Bebrų populiacijos gausa reguliuojama juos medžiojant Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka (Žin., 2000, Nr. 53-1540; 2002, Nr. 97-4308).
2. Teritorijose, kuriose pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 65-2634) 7 straipsnio 2 dalies reikalavimus medžioti draudžiama, bebrų populiacijos gausa reguliuojama Lietuvos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 513 „Dėl Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 97-4309; 2009, Nr. 42-1626) nustatyta tvarka.
3. Žemės, miško, vandens telkinio sklypo savininkams, valdytojams ar naudotojams arba medžioklės plotų naudotojams ištisus metus rankinėmis ir mechaninėmis priemonėmis, išskyrus sprogmenis ir sprogstamąsias medžiagas, leidžiama ardyti bebrų pastatytas užtvankas neperspektyviose (likviduotinose) bebravietėse. Bebravietė laikoma neperspektyvia (likviduotina), jeigu dėl bebrų veiklos konkrečioje vietoje kyla grėsmė atsirasti didelei žalai automobilių keliams, geležinkeliams, vandens saugyklų pylimams, pastatams ar melioracijos statiniams, dėl pastatytos užtvankos semiami žemės ūkio pasėliai ar kitos naudmenos ar miškas arba užtvanka yra ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingoje upėje ar jos ruože, kurie patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1144 (Žin., 2004, Nr. 137-4995).“ Pagal galiojančias medžioklės taisykles bebrų medžioklės terminas (datos nurodomos imtinai) nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 dienos. Vykdant bebrų medžioklę medžioklės plotuose medžiotojas privalo turėti galiojantį medžioklės lapą, kurį išduoda medžioklės plotų naudotojas (juridinis ar fizinis asmuo). Bebrų populiacijos gausos reguliavimas ne medžioklės plotuose vykdomas gavus išvadą iš atitinkamo aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento.
Išvadai gauti fiziniai ar juridiniai asmenys, siekiantys reguliuoti populiacijos gausą, atitinkamam aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui turi pateikti prašymą, kuriame turi būti nurodyta vardas ir pavardė, adresas (juridinio asmens – pavadinimas, buveinė), gyvūno, kurio populiacijos gausą siekiama reguliuoti, rūšies pavadinimas, kokioje teritorijoje bus vykdomas populiacijos gausos reguliavimas, tikslas, populiacijos gausos reguliavimo priemonės, laikotarpis. Išvada išduodama per 10 darbo dienų nuo prašymo išvadai išduoti gavimo dienos.

2012-12-21
Ar reikalingas leidimas medžiams pjauti, kurie auga privačioje namų valdoje?

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtinto „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirtis žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo“ 3.9 punktas nustato, kad saugotiniems priskiriami medžiai ir krūmai, kurie auga privačiose žemės valdose miestuose ir miesteliuose, išskyrus augančius paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, privačiose namų valdose ir mėgėjiškų sodų teritorijų individualiuose sodo sklypuose.
Vadovaujantis minėtu nutarimu patvirtinto kriterijų sąrašo 3.9.punktu, medžius ir krūmus privačioje namų valdoje savininkai tvarko savo nuožiūra.

2012-12-21
Kokie keliami reikalavimai dėl prekybos gyvūnais, jų dalimis ir gaminiais iš jų?

Prekybos laukiniais gyvūnais tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2009 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. D1-325/1B-333/B1-252 (nuo 2009 m. rugsėjo 1 d.) (Žin., 2009, Nr. 71-2911) redakcija.
Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklės (toliau - Taisyklės) reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijoje laisvai gyvenančių, nelaisvėje laikomų, gyvų bei negyvų Lietuvos Respublikos ar kitų šalių faunai priskiriamų laukinių gyvūnų (toliau – gyvūnai), lengvai atpažįstamų jų dalių ar produktų, gautų iš laukinių gyvūnų (medžioklės ir žūklės trofėjų, kiaušinių, žuvų ikrų, neapdorotų bei išdirbtų kailių, gyvūnų iškamšų, kitų zoologinių kolekcijų ar kolekcionavimo objektų, gaminių, produktų ir preparatų, kurių sudėtyje, remiantis lydinčiaisiais dokumentais, užrašais ant pakuotės ar etiketės ar sprendžiant iš kitų aplinkybių yra laukinių gyvūnų, jų dalių ar išvestinių produktų) (toliau – jų dalys ir gaminiai iš jų) pirkimą, pardavimą, keitimąsi jais, įvežimą į Lietuvos Respubliką (įskaitant ir įvežimą iš jūros), išvežimą iš jos (toliau – įvežimas (išvežimas), prekyba) ar gabenimą tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, šių objektų įvežimo (išvežimo) ir prekybos leidimų išdavimo bei kontrolės tvarką.
Prekyba gyvūnais šiose Taisyklėse laikoma gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įvežimas į Lietuvos Respubliką, išvežimas iš jos, laikymas ar transportavimas prekybai, taip pat jų pirkimas, pardavimas, supirkimas, nuoma, siūlymas parduoti arba kuris nors kitas veiksmas, kurį pagrįstai būtų galima tokiu vadinti, įskaitant reklamavimą arba skelbimą parduoti skatinantį veiksmą bei kvietimą tartis, bet kokie mainai ar keitimasis jais, taip pat gyvų gyvūnų laikymas nelaisvėje viešai eksponuojant (tarp jų ir negyvų gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų), siekiant gauti pajamų ar papuošti viešas vietas.
Taisyklių reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, esantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje. Leidimui gauti fiziniai ar juridiniai asmenys Regiono aplinkos apsaugos departamentui turi pateikti įmonės registracijos pažymėjimo kopiją ir prašymą su jame nurodyta informacija kuriam tikslui reikalingas leidimas , taip pat būtina nurodyti prekybos vietų adresus.
Už leidimo išdavimą fiziniai ar juridiniai asmenys privalo sumokėti 5 Lt valstybės rinkliavą. Nuo 2012 metų prašymą leidimui galima pateikti ir elektroniniu būdu http://alis.am.lt/actionNewApplication.action .
Alis tinklapyje pateikta išsami informacija apie leidimo išdavimo tvarką ir sąlygas, nurodyta kaip naudotis sistema.

2012-12-17
Kokios taikomos sąlygos lauko akmenų išvežimui iš piliečių nuosavybės teise priklausančių laukų?

Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (Žin., 1992 Nr.22-652) 131 punkte yra nurodyta, kad be Aplinkos ministerijos leidimo draudžiama sprogdinti, pjaustyti ar kitaip naikinti pavienius, didesnius kaip 0,5 m3 akmenis.
Pagal Žemės gelmių įstatymo (Žin., 2001, Nr.35-1164) 11 straipsnio 1 dalį žemės gelmių ištekliai ir ertmės naudojami tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka

2012-12-14
Kokie keliami aplinkosauginiai reikalavimai laukinių gyvūnų laikymui nelaisvėje?

Laukinių gyvūnų laikymą nelaisvėje reglamentuoja „Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės“ patvirtintos LR aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. Nr. D1-533/B1-310 (Žin., 2011, Nr. 84-4111).
Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės nustato laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje (aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose) sąlygas ir priežiūros reikalavimus, zoologinių kolekcijų sudarymo, papildymo reikalavimus; laukinių gyvūnų paėmimo iš buveinių (išskyrus medžioklę ir žvejybą) ir laukinių gyvūnų naudojimo mokslo, mokymo, švietimo, estetikos tikslams reikalavimus; reikalavimus laukinių gyvūnų paėmimui iš buveinių globos ir gydymo tikslais; reikalavimus laukinių gyvūnų kryžminimui ir veisimui, išleidimui į laisvę.
Fiziniai ar juridiniai asmenys, kitos organizacijos, jų atstovybės ir filialai norintys voljeruose, aptvaruose ar kituose statiniuose laikyti laukinius gyvūnus, privalo gauti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus. Leidimą išduoda Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai pagal kontroliuojamą teritoriją. Leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išduodamas neterminuotam laikui.
Draudžiama Asmenims nelaisvėje laikyti:
1. Laukinius paukščius rūšių, natūraliai paplitusių Europos Sąjungos valstybių narių Europinėje teritorijoje, ir kurios pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles nepriskiriamos medžiojamiesiems gyvūnams ir joms nenustatytas leistinas jų medžiojimo terminas, išskyrus atvejus, kai šie paukščiai buvo paimti iš gamtos vadovaujantis Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo reikalavimais, arba išsirito iš kiaušinio nelaisvėje, kaip ir jų abu tėvai, arba buvo įgyti vadovaujantis Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklėmis, ir yra jų teisėtą įsigijimą patvirtinantys dokumentai.
2. Visų rūšių laukinius gyvūnus, nurodytus Draudžiamų laikyti nelaisvėje laukinių gyvūnų rūšių sąraše, išskyrus atvejus, kai šie gyvūnai yra teisėtai įgyti iki 2009 m. rugsėjo 1 d. krokodilai – iki Taisyklių įsigaliojimo dienos), arba jie laikomi mokslo ir mokymo įstaigose ar zoologijos soduose, turinčiuose išduotą leidimą įkurti zoologijos sodą, nurodytą Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės apraše, arba buvo laikinai paimti globos tikslais vadovaujantis Laukinės gyvūnijos įstatymu.
3. Laukinių gyvūnų hibridus, jų palikuonis. Asmenys, ketinantys laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje, atitinkamam RAAD pagal numatomą aptvaro, voljero ar kito statinio buvimo vietą pateikia nustatytos formos prašymą Leidimui laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus gauti. Prie prašymo pateikiamos žemės (statinio) naudojimo teisėtumą įrodančių dokumentų kopijos. Jeigu aptvarą ar voljerą numatoma įrengti miške, pateikiamas savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimas apriboti fizinių asmenų lankymąsi toje teritorijoje. Gavęs teritorinės VMVT ir saugomos teritorijos direkcijos (jeigu reikia) informaciją, RAAD per 10 darbo dienų išduoda Leidimą arba priima kitą motyvuotą sprendimą dėl Leidimo ir pateikia motyvuotą atsakymą raštu arba el. paštu. Pateiktų dokumentų kopijos ir Leidimo kopijos paliekamos ir saugomos Leidimą išdavusiame RAAD, kol Leidimas galioja, ir ne mažiau kaip penkerius metus panaikinus Leidimo galiojimą. RAAD Leidimus registruoja Leidimų išdavimo registre popierine arba skaitmenine laikmena, kuri yra saugoma 75 metus. Leidimų išdavimo registre nurodomas Leidimo numeris, išdavimo/panaikinimo data, kam išduotas Leidimas, kokioms gyvūnų rūšims laikyti.
Aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose numatomų laikyti laukinių gyvūnų laikymo tikslai (veisimas, eksponavimas ir pan.) įrašomi į RAAD išduotą Leidimą. Į Leidimą gali būti įrašomos papildomos sąlygos (pvz., data, iki kurios RAAD turi būti pateikti duomenys apie laikomas laukinių gyvūnų rūšis, individų skaičių, rūšių perkėlimą į kitą vietą, numatomą aptvarų, voljerų ar kitų statinių likvidavimą ir kt.).
Leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išduodamas atsižvelgus į aptvarų, voljerų ar kitų statinių dydį ar kitus parametrus, į teritorijos gamtines sąlygas bei numatomų juose laikyti laukinių gyvūnų biologines savybes ir individų skaičių, laikantis laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje reikalavimų. Aptvaro, voljero ar kito statinio įrengimo vieta ir forma turi būti parenkama taip, kad nesuardytų nusistovėjusių laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų migracijos kelių. Jeigu aptvaras, voljeras ar kitas statinys įrengiamas medžioklės plotuose, RAAD informuoja atitinkamų medžioklės plotų naudotoją.
Leidimo turėtojai kiekvienais metais iki sausio 10 d. raštu arba elektroniniu paštu pateikia RAAD duomenis apie aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose laikomų laukinių gyvūnų rūšis ir skaičių. Leidimo turėtojai privalo tvarkyti registrą, kuriame įrašomi duomenys apie laikomus laukinius gyvūnus (rūšis, laukinių gyvūnų skaičius, amžius, lytis, sveikata, gimimo ir gaišimo datos, įsigijimo šaltinis, informacija apie laukinių gyvūnų perkėlimą, pervežimą į kitą vietą). Registras ir Leidimas turi būti pateikimas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams paprašius. Ne rečiau kaip kas treji metai Leidimą išdavęs RAAD tikrina laukinių gyvūnų laikymo sąlygas aptvare, voljere ar kitame statinyje.
Administracinė atsakomybė už laukinių gyvūnų naudojimo ir disponavimo jais numatyta administracinių teisės pažeidimo kodekso 88 str. 1 dalyje. Neteisėtas laukinių gyvūnų gaudymas, žalojimas, naikinimas, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimas iš natūralios aplinkos arba kitoks neteisėtas šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar naudojimas – užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių , šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimu ar be konfiskavimo.

2012-12-06
Ar transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą atliekančios įmonės, kurios yra alyvų atliekų turėtojos turi informuoti vartotojus apie alyvų keliamą pavojų aplinkai?

Informuojame, kad vadovaujantis 2012 m. birželio 28 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-554 „Dėl reikalavimų visuomenės švietimui ir informavimui atliekų, kurioms taikomas gamintojo atsakomybės principas, tvarkymo klausimais tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 80-4206) 12 p. transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės, kurios yra alyvos atliekų turėtojos, privalo šviesti ir informuoti vartotojus apie alyvos keliamą pavojų aplinkai ir šių atliekų tvarkymo galimybes. Informacija gali būti skelbiama naudojant vieną iš šių priemonių:
1.informaciją skelbiant informaciniuose stenduose (ne mažesniuose kaip A3 formato (420x297 mm));
2.informaciją pateikiant pardavimo/apmokėjimo už suteiktas pasaugas dokumentuose ir (ar) reklaminėje literatūroje, kuri naudojama teikiant paslaugas;
3.informaciją skelbiant transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės interneto svetainėje ir (ar) interneto naujienų svetainėse.

2012-11-02
Dažniausiai užduodami klausimai aplinkos oro kokybės klausimu

Kokiems objektams, vykdantiems ūkinę veiklą, reikalinga atlikti aplinkos oro taršos šaltinių inventorizaciją arba kiek reikalinga eksploatuoti aplinkos oro taršos šaltinių, kad atlikti inventorizaciją?
Vadovaujantis, Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. Nr. 340 (Žin., 2008, Nr. 82-3282 su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Inventorizacijos ataskaita) 1 punktu, kad minėtos Taisyklės privalomos taršos šaltinių naudotojams, kurie ūkinės veiklos vykdymo metu į aplinkos orą išmeta teršalus. Be to 2 punkte išvardinti aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizavimo tikslai: nustatyti (patikslinti, tarp jų po įrenginio priėmimo į eksploataciją pagal planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentus) ūkinės veiklos objekto aplinkos oro taršos šaltinius bei jų parametrus, į aplinkos orą išmetamą teršalų kiekį ir jų sudėtį.

Kaip įforminti naujai atsiradusius aplinkos oro taršos šaltinius, jei objektas turi galiojančią Inventorizacijos ataskaitą arba kaip įforminti Inventorizacijos ataskaitą kurios galiojimo laikas baigiasi, bet ji visiškai atitinka esamą būklę?
Vadovaujantis minėtos Inventorizacijos ataskaitos 13 punktu - įvykus ūkinės veiklos pakeitimui (įrenginio ar jo technologijos pakeitimas arba išplėtimas), dėl kurio pasikeitė objekto ūkinės veiklos poveikis aplinkos orui, departamentas turi teisę reikalauti parengti naują arba papildyti galiojančią inventorizacijos ataskaitą. Jei Inventorizacijos ataskaita atitinka esamą būklę, tai vadovaujantis Inventorizacijos ataskaitos 12 punktu – jeigu veiklos vykdytojas iki ankstesnės Inventorizacijos ataskaitos galiojimo pabaigos oficialiu raštu kreipiasi į departamentą, kurio kontroliuojamoje teritorijoje vykdoma ūkinė veikla, patvirtindamas, kad ūkinės veiklos objekte anksčiau atliktos Inventorizacijos ataskaita visiškai atitinka esamą būklę, departamentas gali priimti sprendimą (atsakyti oficialiu raštu) dėl ankstesnės Inventorizacijos ataskaitos galiojimo pratęsimo.

Kiek galioja įvertinta Inventorizacijos ataskaita bei pradėjus eksploatuoti naują įrenginį, kada tikslinga (reikalinga) pateikti Inventorizacijos ataskaitą?
Vadovaujantis minėtos Inventorizacijos ataskaitos II skyriaus 5 punktu – įvertinami visi teršalų išsiskyrimo ir išmetimo į aplinkos orą šaltiniai, išmetamas į orą teršalų kiekis ir sudėtis ne ilgesniam kaip 5-erių metų laikotarpiui. Pradėjus eksploatuoti naują įrenginį ar jo dalį, susijusia su teršalų išmetimu į aplinkos orą, inventorizacija atliekama per vienerius metus nuo įrenginio paleidimo (veiklos pradžios) datos, apie kurią įmonė turi raštu pranešti LR aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje bus vykdoma ūkinė veikla (toliau – RAAD). RAAD atsižvelgdamas į argumentuotus apskrities visuomenės sveikatos centro pasiūlymus, gali oficialiu raštu nurodyti atlikti inventorizaciją per trumpesnį, bet ne mažiau kaip 6 mėnesiai, laiką.

Ar reikalinga atlikti vykdomos ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui vertinimo ataskaitą (toliau – VŪVPAOV) ir pateikti departamentui derinti, kai yra TIPK Leidime įrašyta sąlygą reikalaujanti pateikti VŪVPAOV?
Vadovaujantis LR aplinkos ministro 2012 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. D1-68 „Dėl vykdomos ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui vertinimo ataskaitų rengimo, sudėties nustatymo ir įforminimo nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ VŪVPAOV ataskaitų teikti ir derinti nereikia (Žin., 2012, Nr. 14-611). Reikalinga pateikti paraišką TIPK Leidimui koreguoti, kad panaikinti minėtą sąlygą, kaip to reikalauja Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 60.2. punktas – išduotas Leidimas koreguojamas, jeigu Leidimo sąlygos nebeatitinka pakitusių teisės aktų normų ar LR tarptautinių įsipareigojimų (Žin., 2005, Nr. 103-3829 su vėlesniais pakeitimais).
Taip pat reikalinga pateikti paraišką TIPK Leidimui koreguoti, jeigu įrašytos sąlygos: bendrovė turi vesti į aplinkos orą išmetamų teršalų pirminės apskaitos formas PA-1 ir PA-2 (Žin., 2001, Nr. 24-801). ši sąlyga turi būti naikinama nes nuo 2012 m. sausio 1 d. neteko galios (Žin., 2011, Nr. 150-7085) LR aplinkos ministro 2001 m. kovo 15 d. įsakymas Nr. 150 „Dėl į aplinkos orą išmetamų teršalų pirminės apskaitos formų teikimo tvarkos patvirtinimo“ bei valymo įrenginių veikimo efektyvumas turi būti tikrinamas pagal nustatytąja tvarka sudarytą ir patvirtintą kontrolės grafiką, bet ne rečiau kaip 1 kartą per metus (LAND 40-2000). Sąlyga turi būti naikinama, nes nuo 2012 m. sausio 1 d. neteko galios (Žin., 2011, Nr. 133-6337) LR aplinkos ministro 2000 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. 528 „Dėl oro teršalų valymo įrenginių registravimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“.

Jei TIPK Leidime naikinama dalis - 19. Oro tarša, kaip panaikinti Ūkio subjekto aplinkos monitoringo programoje esantį taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų monitoringo planą?
Vadovaujantis Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatais (Žin., 2009, Nr. 113-4831 su vėlesniais pakeitimais) 17; 18; 19; 19‘ punktų reikalavimais - Monitoringo programa gali būti atnaujinama (keičiama tik ta Monitoringo programos dalis (pvz., skyrius, pastraipa, punktas, lentelė), dėl kurios atsirado pareiga iš dalies keisti Monitoringo programą. Teikdamas prašymą dėl Monitoringo programos dalies atnaujinimo (pakeitimo), ūkio subjektas teikia RAAD derinti atitinkamą Monitoringo programos dalies pakeitimą.

Kaip nustatyti kiekvieno išmetamo į aplinkos orą teršalo pavojingumo rodiklį (toliau - TPR)?
Vadovaujantis Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų (Žin., 2009, Nr. 113-4831 su vėlesniais pakeitimais) II skyriaus reikalavimais. Patys ūkio subjektai nustato kiekvieno išmetamo į aplinkos orą teršalo pavojingumo rodiklį – TPR (paskaičiavimo tvarka nurodyta minėtame skyriuje). Jeigu taršos šaltinio išmetamo į aplinkos orą teršalo TPR > 10, šio teršalo monitoringas vykdomas nenuolatinio matavimo būdu. Jeigu taršos šaltinio išmetamo į aplinkos orą teršalo TPR < 10, šio teršalo monitoringas nevykdomas.
Ūkio subjektų poveikio aplinkos oro kokybei monitoringo vykdymo reikalavimai yra aptarti Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų (Žin., 2009, Nr. 113-4831 su vėlesniais pakeitimais) 1 priedo III skyriuje – Ūkio subjektų poveikio aplinkos kokybei (poveikio aplinkai) monitoringas.

2012-10-22
Kokie pagrindiniai aplinkosauginiai mėšlo laikymo ir kaupimo reikalavimai?

Pagrindinius aplinkosauginius reikalavimus mėšlo tvarkymui nustato mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas, patvirtintas 2011 m. rugsėjo 26 d. Aplinkos ir Žemės ūkio ministrų įsakymu Nr. D1-735/3D-700. Pagal aprašo nuostatas mėšlas ir srutos gali būti kaupiami tvartuose ir (ar) srutos, reikalavimų atitinkančiose mėšlidėse, srutų kauptuvuose ir tirštojo mėšlo rietuvėse. Siekiant išvengti išgaravimo ir kvapų, kaupiančiųjų skystąjį mėšlą ir (ar) srutas, kurios susidaro nuo 10 iki 500 SG, kauptuvai turi būti uždengti. Tam gali būti naudojamos įvairios plaukiojančios dangos (tirštojo mėšlo, smulkintų šiaudų, medinės, plastikinės, keramzito granulės, 2-3 mm. Storio aliejaus sluoksnis ir kt.) arba stogo dangos. Nuo 2014 m. sausio 1 d. šis reikalavimas bus taikomas ir kaupiantiems skystąjį mėšlą ir (ar) srutas, susidarančias daugiau kaip nuo 500 SG. Mėšlas ir (ar) srutos turi būti kaupiami ir (ar) laikomi taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos.
Asmenys gali tirštąjį mėšlą laikyti rietuvėse lauke pagal šiuos reikalavimus:
-rietuvės lauke įrengiamos tuose laukuose, kurie bus tręšiami, o tirštojo mėšlo kiekis rietuvėje neturi viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio;
-rietuvės lauke vieta parenkama siekiant užtikrinti didžiausius atstumus iki gyvenamosios ir visuomeninės paskirties objektų;
-rietuvė lauke įrengiama lauko vietoje, kuri niekada nebūna apsemiama vandens;
-rietuvė lauke privalo būti apjuosta ne žemesniu kaip 20 cm. aukščio žemės pylimu. Pylimas turi būti įrengtas taip, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų;
-ruošiant vietą tirštojo mėšlo rietuvei lauke, pirmiausia ant lauko dirvos paviršiaus suformuojamos durpių arba smulkintų šiaudų pasluoksnis, skirtas srutoms ar skysčiams nuo mėšlo sugerti;
-rietuvėse mėšlas laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius.
Mėšlidžių, srutų kauptuvų, tirštojo mėšlo rietuvių prie tvarto įrengti nereikia, jei gyvūnai laikomi tvarte, kuriame telpa per kaupimo laikotarpį susidarantis mėšlas ir (ar) srutos. Nuo mėšlidžių ir (ar) srutų kauptuvų, tirštojo mėšlo rietuvių prie tvarto iki vandens kaptažo įrenginių (šachtinių, gręžtinių šulinių ir kt.) turi būti laikomasi atstumų, kurie nustatyti Gręžtinių vandeniui tiekti ir vandens šiluminei energijai vartoti projektavimo, įrengimo, konservavimo bei likvidavimo tvarkoje LAND 4-99, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 417, Lietuvos higienos normoje HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-613, ir Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343.

2012-10-12
Po neseniai praūžusios audros pasipylė skambučiai ir žmonių antplūdis į aplinkosaugą dėl nulaužtų, išrautų vėjo medžių.

 Informuojame, kad vadovaujantis LR aplinkos ministro įsakymu „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin. 2008, Nr. 17-611) 9 p. Medžių ir krūmų tvarkymo darbai atliekami turint savivaldybės išduotą leidimą.
Neturint leidimo (jis išduodamas per 5 darbo dienas, įvykdžius darbus) galima šalinti (kirsti) vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių išverstus, nulaužtus medžius, genėti medžius, kai kelia pavojų žmonėms, pastatams ir statiniams ar eismui.
Miesto teritorijoje valstybinėje žemėje augantys medžiai ir želdiniai priklauso valstybei ir jie gali būti neatlyginamai tvarkomi tik turint žemės ar želdinių savininko ar valdytojo įgaliojimą 12.1 p. tai yra – savivaldybės išduotą leidimą.

2012-09-26
Ar galima skinti šaltalankio uogas su šakelėmis?

Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkos (toliau Tvarka) (Žin., 2000, Nr.37-1046) 15 punkte yra nurodyta, kad renkant medžių ir krūmų uogas bei vaisius, draudžiama pjaustyti, kapoti, laužyti ar kitaip žaloti šių medžių ar krūmų šakas ir kamienus. Tvarkos 26 punkte yra nurodyta, kad šakeles leidžiama pjauti nuo augančių medžių ar krūmų ten, kur tai neturės neigiamos įtakos medynui, arba nuo tų medžių ar krūmų, kurie jau numatyta iškirsti. 27 punktas nurodo, kad nuo medžių ar krūmų, kurių nenumatyta iškirsti, šakeles leidžiama pjauti ne aukščiau kaip iki 1/3 medelio nuo lajos apačios ar krūmo aukščio. Nuo medelių šakeles leidžiama pjauti, jeigu jie ne žemesni kaip 2 m.

2012-09-26
Dažnai užduodami klausimai apie susidariusių atliekų tvarkymą.


Pasitaiko atvejų, kai atliekų turėtojai nežino, kad nuo 2011-05-03 LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-368 patvirtinta Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau-Taisyklės) nauja redakcija (Žin., 2011, Nr.57-2721), kuri įsigaliojo 2011-05-13. Taip pat atkreiptinas dėmesį, kad pasikeitė LR atliekų tvarkymo įstatymo (toliau-Įstatymas) nuostatos, pasikeitė sąvokos bei atliekų apskaitos vykdymo tvarka.

Atliekų turėtojas pagal galiojantį Įstatymą yra atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Galiojančiose Taisyklėse nurodyta, kad atliekų turėtojai privalo rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje atsižvelgiant į atliekų rūšį ir pobūdį, nemaišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis. Atliekų turėtojai privalo užtikrinti, kad laikinai laikomos aplinkos poveikiui neatsparios atliekos būtų apsaugotos nuo šio poveikio, iš laikinai laikomų atliekų ar jų laikymo talpų netekėtų skysčiai, jos neskleistų kvapų, dulkių ir pan. Atliekų laikymo talpos turi būti atsparios atliekų poveikiui. Laikinasis atliekų laikymas tai pavojingųjų atliekų laikymas ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingųjų atliekų – ne ilgiau kaip vienus metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo, paruošiant atliekas išvežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginį. Laikinai laikomos atliekos turi būti stabilios, t. y. savaime nekeisti fizinių, cheminių ar biologinių savybių.
Vadovaujantis galiojančio Įstatymo nuostatomis, atliekų turėtojas turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos turi būti perduodamos atitinkamas atliekas tvarkančioms įmonėms. Atliekų turėtojas, pats arba per vežėją perdavęs atliekas atitinkamas atliekas apdorojančiai įmonei, privalo turėti perdavimą patvirtinantį dokumentą (pvz., sąskaitą faktūrą, atliekų perdavimo–priėmimo aktą, kuriuose nurodyti perduotų atliekų rūšis, atliekų kodas ir svoris, atliekų perdavimo data).
Įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus (toliau-Leidimas), išskyrus įmones, kurios gamybos vietoje naudoja arba šalina, įskaitant paruošimą naudoti arba šalinti, savo ūkinės veiklos metu susidariusias nepavojingas atliekas veiklos rūšimis, kurioms taikomos išimtys turėti Leidimo dalį dėl atliekų tvarkymo, vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių reikalavimais.
Įmonės (atliekų darytojai) turi vykdyti atliekų susidarymo apskaitą jeigu atitinka kriterijus nurodytus galiojančių Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių (Žin., 2011, Nr.57-2720; 2011, Nr.149-7006) 27 punkte, t.y.: 27.1. privalančios gauti Leidimą; 27.2. dėl kurių vykdomos veiklos per kalendorinius metus susidaro daugiau nei 12 t nepavojingųjų atliekų ir (arba) 0,6 t pavojingųjų atliekų (į šį kiekį neįskaičiuojamos mišrios komunalinės atliekos, atliekų sąraše pažymėtos kodu 20 03 01, atliekos susidariusios atliekų tvarkymo metu ir apdorotos susidarymo vietoje); 27.3. atliekančios variklinių transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą; 27.4. turinčios 10 ir daugiau darbuotojų ir vykdančios žmonių ir gyvūnų sveikatos priežiūros ir vaistinių, ruošiančių ir parduodančių vaistus, veiklas, apimančias Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (...) 75, 86, 87 skyriuose ir 47.73 klasėje nurodytas veiklos rūšis; 27.5. dėl kurių vykdomos veiklos susidaro alyvos atliekos; 27.6. vesti atliekų apskaitą Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėse (...) įpareigotos įmonės.
Atkreipiame dėmesį, kad atliekų turėtojai buityje, įmonėse, sodo bendrijose, ūkiuose ir kitur susidariusias komunalines atliekas privalo rūšiuoti jų susidarymo vietoje savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka ir naudotis savivaldybės organizuojamomis komunalinių atliekų tvarkymo sistemomis.

2012-06-27
Dažnai klausiama kokie aplinkosauginiai reikalavimai nešiojamų baterijų ir akumuliatorių platintojams

Galiojančiame LR Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau-Įstatymas) 3410 straipsnyje. (Žin., 1998, Nr. 61-1726 (aktuali redakcija)) nurodoma, kad nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojai privalo: 1) nemokamai priimti vartotojų atiduodamas nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas; 2) aplinkos ministerijos nustatyta tvarka informuoti vartotojus apie galimybę atiduoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas jų prekybos vietose; 3) iš vartotojų priimtas nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas perduoti įmonėms, turinčioms teisę tvarkyti šias atliekas. Įstatyme taip pat nurodoma, kad parduodant nešiojamąsias baterijas ir akumuliatorius, draudžiama vartotojams atskirai nurodyti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo išlaidas. šios Įstatymo nuostatos netaikomos su Lietuvos Respublikos pagrindinių saugumo interesų apsauga susijusiai įrangai, ginklams, amunicijai ir karinės paskirties įrangai (išskyrus gaminius, kurie nėra skirti kariniams tikslams) bei šiuose gaminiuose ir skrydžiams į kosmosą skirtoje įrangoje naudojamoms baterijoms ir akumuliatoriams. Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigalios naujos Įstatymo nuostatos.
Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau-Taisyklės) (Žin., 2011, Nr. 57-27219) 21-30 punktuose nurodyti reikalavimai produktų platintojams, priimantiems vartotojų atiduodamas produktų atliekas. Taisyklėse nurodoma, kad produktų platintojai privalo užtikrinti, jog vartotojų atiduodamos produktų atliekos bus laikinai laikomos, t.y. laikinai laikomos jų priėmimo vietoje ne ilgiau kaip šešis mėnesius, laikantis šių Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimų. Surinktas produktų atliekas privaloma perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui ar atiduoti jas atitinkamų produktų gamintojui ar importuotojui. Taisyklių 25 punkte nurodoma, kad platintojai turi apskaityti priimtas produktų atliekas priimtų produktų atliekų apskaitos žurnale, kuriame turi būti nurodoma įrašo data, priimtų atliekų pavadinimas ir kodas, svoris (kilogramais) ir (ar) kiekis (vienetais), atliekų vežėjas ir atliekas apdorojanti įmonė, kuriai perduodamos atliekos (įmonės pavadinimas, juridinio asmens kodas), dokumento ar pavojingųjų atliekų lydraščio (jei perduodamos pavojingosios produktų atliekos), numeris ir data, produktų atliekų perdavimo data. Detalesnė informacija apie žurnalo vedimo tvarką, registravimą ir saugojimą nurodyta Taisyklių 26-30 punktuose. Rekomenduojama žurnalo forma pateikta internetiniame tinklalapyje adresu: http://prd.am.lt/VI/index.php#a/2733
Platintojai taip pat turi vadovautis galiojančių Baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimais (Žin., 2002, Nr.1-12; 2008, Nr. 86-3439). šiose taisyklėse nurodoma, kad nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojai privalo informuoti vartotojus apie galimybę nemokamai atiduoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas jų prekybos vietoje ir ši informacija prekybos vietose turi būti pateikiama raštu, vartotojams aiškiai matomoje vietoje. Atkreipiame dėmesį, kad baterijų ir akumuliatorių atliekos turi būti surenkamos atskirai tam skirtuose konteineriuose, statinėse, dėžutėse ar kitokiose talpyklose ir nemaišomos su kitomis atliekomis.

2012-04-11
Kokie yra mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimai?

Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas, patvirtintas 2011 m. rugsėjo 26 d. Aplinkos ir Žemės ūkio ministrų įsakymu Nr. D1-735/3D -700 (Žin., 2011, Nr. 118-5583) (toliau – Aprašas) nustato reikalavimus mėšlo ir srutų tvarkymui. Aprašo nuostatos privalomos žemės ūkio subjektams laikantiems ūkinius gyvūnus ir (ar) naudojantiems mėšlą ir (ar) srutas laukams tręšti. Pagal Aprašo nuostatas mėšlas ir (ar) srutos turi būti kaupiami ir (ar) laikomi taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos, nepriklausomai nuo laikomų gyvulių skaičiaus.
Informuojame, kad draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., taip pat ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės. Taip pat draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus tręšiant pūdymus, pievas, ganyklas ir plotus, kuriuose bus auginami žiemkenčiai.
Siekiant mažinti visuomenės nepasitenkinimą kvapais nuo tręšiamų laukų, Apraše nustatytas draudimas skystąjį mėšlą ir srutas skleisti šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip per 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir 300 m nuo gyvenvietės be seniūnijos seniūno sutikimo.

2012-04-10
Kaip turi būti tvarkomos maisto ir virtuvės iš viešo maitinimo įstaigų, mokyklų, maisto perdirbimo įmonių, mažmeninės prekybos įstaigų ar kitur susidarančios biologinės atliekos?

Biologinių atliekų gamintojai ir tvarkytojai gana dažnai užduoda klausimą, kaip turi būti tvarkomos maisto ir virtuvės iš viešo maitinimo įstaigų, mokyklų, maisto perdirbimo įmonių, mažmeninės prekybos įstaigų ar kitur susidarančios biologinės atliekos. Kaip yra žinoma, tokios atliekos dažniausiai patenka į komunalinių atliekų konteinerius, atiduodamos medžiotojų klubams žvėrelių šėrimui arba „nusėda“ asmenų, auginančių gyvulius šėrimo racione. šios ir bet kokios kitos atliekos, kurios gali skaidytis ar būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu (pavyzdžiui, maisto ir virtuvės atliekos, žaliosios atliekos, popieriaus ir kartono, medienos, natūralių audinių atliekos, taip pat nuotekų dumblas, biologiškai skaidžios gamybos atliekos), vadovaujantis šiuo metu galiojančiu LR atliekų tvarkymo įstatymu (Žin., 1998, Nr.61-1726 (aktuali redakcija)) ir Atliekų tvarkymo taisyklėmis (Žin., 1999, Nr.63-2065; 2011, Nr.57-2721) (toliau-Taisyklės) yra biologiškai skaidžios atliekos. Iš biologiškai skaidžių atliekų srauto yra išskiriamos biologinės atliekos, t.y. biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos (šakos, lapai, žolė), namų ūkių, restoranų, viešojo maitinimo, mažmeninės prekybos įstaigų maisto ir virtuvės atliekos ir panašios atliekos iš maisto perdirbimo įmonių. Prie šių atliekų nepriskiriamos miškų ar žemės ūkio atliekos, nuotekų dumblas, natūralių audinių, popieriaus ir kartono, medienos atliekos.
Vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, atliekos turi būti rūšiuojamos, laikinai laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai (Taisyklių 6 p.). Kadangi biologiškai skaidžių atliekų irimo produktai daro didelį poveikį klimato kaitai, siekiama, kad kuo mažiau šių atliekų būtų šalinama sąvartynuose, todėl biologinių atliekų turėtojams taikomos ne tik bendrosios nuostatos, bet papildomi reikalavimai, kurie nurodyti Taisyklių VII skyriuje:
Viešbučiai, moteliai, restoranai ir kitos viešojo maitinimo įstaigos turi vykdyti biologinių atliekų rūšiavimą jų susidarymo vietoje, nemaišyti su kitomis atliekomis, neužteršti jų pavojingomis medžiagomis ir užtikrinti visuomenės sveikatai ir aplinkai saugų laikinąjį šių atliekų laikymą (Taisyklių 48 punktas).
Atskirai surinktos biologinės (maisto) atliekos (išskyrus žaliąsias atliekas) gali būti laikinai laikomos tik nerūdijančiose, vandens nesugeriančiose ir nepraleidžiančiose, atliekų ir klimato poveikiui atspariose talpose, kurios užtikrintų apsaugą nuo vėjo, graužikų, paukščių, vabzdžių ir pan. Iš tokių talpų neturi tekėti skysčiai, sklisti kvapai, dulkės ir pan. (Taisyklių 49 punktas).
Komunalinės, gamybos ir kitoje ūkinėje veikloje susidarančios biologiškai skaidžios atliekos turi būti tvarkomos pirmenybę teikiant kompostavimui arba biodujų gamybai ir likutinio substrato kompostavimui (Taisyklių 50 punktas) (Taisyklių 50 punktas).
Biologinių atliekų turėtojai susidariusias ir išrūšiuotas biologines atliekas turi perdirbti (pvz., kompostuojant įrenginiuose), kitaip panaudoti (pvz., energijai gauti) visuomenės sveikatai ir aplinkai saugiu būdu patys arba perduoti jas atliekų apdorojimo įmonei (Taisyklių 51 punktas).
Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis 2011-05-03 LR aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-368 nuo 2013 m. sausio 1 dienos Atliekų tvarkymo taisyklių 48 punkte nustatyti reikalavimai pradedami taikyti visuose komunalinių atliekų tvarkymo regionuose.

2012-04-06
Ar galima prie upių, upelių ar kitų vandens telkinių bebrų nugriaužtus, vėjovartas, vėjalaužas pasiimti malkoms ne jų nuosavoje žemėje, taip pat teiraujamasi ar galima nuosavoje žemėje esančius želdinius kirsti malkoms, ar galima kirsti medžius po elektros linijomis?

Ne miškų ūkio paskirties žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, tvarkymą reglamentuoja LR želdynų įstatymas. Želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai turi teisę privačioje žemės valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų. Kriterijų sąrašas, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtintas 2008-03-12 LR Vyriausybės nutarimu Nr.206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ (Žin., 2008, Nr.33-1151). Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašas (toliau-Aprašas) (Žin., 2008, Nr.17-611), taikomas fiziniams ir juridiniams asmenims, norintiems nukirsti, persodinti ar kitaip pašalinti saugotinus medžius ir krūmus. Saugotinų medžių ir krūmų kirtimas ar kiti darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui, išskyrus išimtis nurodytas Apraše. Miestų miestelių bendro naudojimo teritorijose ir miestų kitose valstybinės žemės teritorijose, išskyrus išimtis, želdiniai priskiriami saugotiniems ir jų kirsti be leidimo negalima. Vaismedžiai, vaiskrūmiai ir natūraliai išaugę krūmai nėra saugotini, todėl juos galima kirsti. Norint kirsti medžius pirmiausia reikia žiūrėti į žemės nuosavybės dokumentus. Jeigu medžiai auga privačioje namų valdoje, želdiniai nėra saugotini ir juos galima kirsti. Kupiškio rajono savivaldybė nėra paskelbusi saugotinų želdinių sąrašo, todėl Kupiškio rajone privačiose namų valdose nėra saugotinų želdinių. Kupiškio ir Subačiaus miestuose privačiose žemės valdose (ne privačioje namų valdoje) visi augantys medžiai yra saugotini ir jų kirsti be leidimo negalima.
Jeigu medžiai auga privačioje žemėje kaime, nedeklaruojamuose laukuose - saugotini medžiai, kurių nukirtimui reikalingas leidimas yra ąžuolai, uosiai, klevai, liepos, miškinės obelys, miškinės kriaušės, guobos vinkšnos, skirpstai, baltieji ir trapieji gluosniai. Juodalksniai, baltalksniai, beržai, krūmai nėra saugotini ir juos galima kirsti, jeigu jie auga ne paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose.
Deklaruojamuose žemės plotuose augantys medžiai yra saugomi pagal medžių rūšis ir medžių skersmenį 1,3 m aukštyje.
Prie upių upelių ar kitų vandens telkinių, jeigu žemė yra valstybinė, norint pasiimti bebrų nugraužtus, vėjo nulaužtus ar vėjo išverstus medžius reikia kreiptis kaimo vietovėje į seniūnijos, kurioje augo medžiai, seniūną, miesto ribose – į UAB ,,Kupiškio komunalininkas“. Norint nukirsti medžius po elektros linijomis būtina kreiptis į elektros linijas prižiūrinčią įmonę.
Atkreipiame dėmesį, kad saugotini medžiai vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių išversti, nulaužti, apdegę gaisro metu gali būti kertami tik įvertinus jų būklę natūroje. Neturint leidimo (leidimas išduodamas per 5 darbo dienas, įvykdžius darbus), galima šalinti (kirsti) vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių išverstus, nulaužtus medžius, genėti medžius, kai kelia pavojų žmonėms, pastatams ir statiniams ar eismui.

2012-04-03
Kokia registracijos gamintojų/importuotojų sąvade nutraukimo tvarka?

Registracijos gamintojų/importuotojų sąvade nutraukimo tvarka reglamentuota Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių (Žin., 2009, Nr. 65-2599, 2010, Nr. 36-1739) IV skyriuje:
VI. REGISTRACIJOS SĄVADE NUTRAUKIMO TVARKA
25. Registracija Sąvade nutraukiama gamintojui ir (ar) importuotojui pateikus Institucijai (regiono aplinkos apsaugos departamentui) laisvos formos prašymą, nurodant registravimo Sąvade nutraukimo priežastis arba nustačius, kad:
25.1. gamintojas ir (ar) importuotojas nebetiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminių;
25.2. gamintojas ir (ar) importuotojas bankrutavo, yra reorganizuotas, likviduotas.

2012-04-02
Kaip tvarkyti buityje susidarančias atliekas?

Didelį dėmesį turėtume skirti susidarančių atliekų mažinimui, keisdami gyvenimo bei vartojimo būdą ir tradicijas. Svarbu atliekas rūšiuoti ir tai daryti ten, kur jos susidaro - namuose. Kreipiamės į gyventojus norėdami paskatinti rūšiuoti buitines atliekas, nes manome, kad mes visi galime prisidėti prie gamtos išteklių taupymo, švaresnės aplinkos išsaugojimo.
Dar pasitaiko atvejų, kai gyventojai atliekas be jokios sąžinės graužaties išmeta į aplinką arba degina. Patekusios į aplinką atliekos - ją teršia, ypač pavojingos medžiagos gali prasiskverbti į dirvožemį ir užteršti gruntinius vandenis. Gyventojai nesusimąstydami degina pavojingas ir nepavojingas atliekas, ypač dažnai yra deginamos plastmasės atliekos, impregnuota mediena, tekstilės atliekos (drabužiai ir kt.) net užterštos naftos produktais (alyva, tepalais), padangos, kabeliai, seni baldai ir kt.. Gyventojai to net nejausdami teršia savo pačių gyvenamąją aplinką ir nuodija patys save.
Degindami atliekas gyventojai užteršia savo gyvenamąją aplinką ne tik suodžiais ir kitais degimo produktais, o taip pat ir ypatingai kenksmingais žmogaus sveikatai dioksinais/furanais. Kadangi dioksinai/furanai nusėda to paties namo ar netolimų kaimynų kiemuose, kur dažniausiai auginamos daržovės, uogos, auga vaismedžiai, todėl visi šie teršalai pačiu trumpiausiu keliu patenka į organizmą tiek su maisto produktais, tiek per kvėpavimo organus.
Nuodingi teršalai išsilaiko aplinkoje ilgą laiką nesuskilę ir veikia žmogaus sveikatą pastoviai, tuo padarydami didžiulę žalą žmonių sveikatai.
Kad nesusidarytų šių teršalų išmetimai į aplinką ir kad aplinka būtų švaresnė, mes turime:
buityje susidarančias pavojingas ir nepavojingas atliekas (popieriaus ir kartono atliekas, plastiko atliekas, stiklo atliekas, naudotas padangas, stambiagabarites atliekas (baldus ir kt.), statybines atliekas, metalo atliekas, biologiškai suyrančias atliekas, elektros ir elektroninės įrangos atliekas, baterijas ir akumuliatorius, naudotų alyvų atliekas, asbesto atliekas, gyvsidabrio turinčias atliekas, lakų, dažų, skiediklių ir jų pakuočių atliekas, ir kt.) rūšiuoti ir nemokamai priduoti į atliekų priėmimo aikšteles, išmesti į rūšiavimo konteinerius arba į tam tikrai atliekai skirtą konteinerį, nenaudoti atliekų (plastmasinių, plastikinių indų, maišelių, plastikinių pakuočių atliekų, įvairiomis cheminėmis medžiagomis apdorotos medienos, medinių baldų atliekų, alyvų, tekstilės atliekų, padangų ir kt.) deginimui ir neišmesti jų į aplinką;
soduose ir daržuose susidariusias laukininkystės ir daržininkystės atliekas kompostuoti ir naudoti kaip ekologišką organinę trąšą;
nedeginti žolės ir ražienų pavasarį/ rudenį, nes tai irgi yra dioksinų/furanų išsiskyrimo šaltinis.

2012-04-02
Kitas aktualus klausimas, ypač pavasarį, kai yra tvarkoma aplinka, kaip galima tvarkyti laukininkystės ir daržininkystės atliekas?

Pirmiausia yra skatinamas šių atliekų kompostavimas, jei nėra galimybės kompostuoti individualiai, šias atliekas gyventojai nemokamai gali priduoti į kiekviename mieste esančią biodegraduojančių atliekų aikštelę. Kompostuoti galima: šakas, medžių lapus, nupjautą žolę, sodo ir daržo atliekas: gėlių ir daržovių liekanas, daržovių atliekas, lukštus, kevalus, vaisius, kavos, arbatos tirščius ir kt.. Nepatartina kompostuoti piktžolių su sėklomis, kurios gali išlikti ir subrendusiame komposte. Negalima kompostuoti skerdienos, mėsos ir žuvies atliekų.
Sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų. Jų deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan.
Draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautas ir nesugrėbtas (nesurinktas): žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras.
Draudžiama sugrėbtas (surinktas) žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekų krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 100 m nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose.
Draudžiama kartu su žole, nendrėmis, šiaudais, nukritusiais medžių lapais ir kitomis augalinės kilmės atliekomis deginti buitines, pramonines bei kitas atliekas.
Kai žolės, nendrių, šiaudų, nukritusių medžių lapų ir kitų augalinės kilmės atliekų vieno deginimo metu deginamas kiekis viršija 5 m3 tūrio, apie deginimo vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 1 val. telefonu privaloma pranešti artimiausiam Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniui ir (ar) valstybinei miškų tarnybai (girininkijai).
Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pastebėję savo žemėje žolės, ražienų ar nesurinktų (nesugrėbtų) šiaudų gaisrą, nedelsdami privalo apie tai informuoti Valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą ir valstybinę miškų tarnybą (girininkiją).
Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, kurių žemėje nesilaikoma šių reikalavimų, taip pat kiti asmenys, nesilaikantys šių reikalavimų, baudžiami Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka ir įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti aplinkai padarytą žalą. Taip pat informacija apie nudegintus žemės sklypus yra perduodama Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie LR Žemės ūkio ministerijos.
Jokia kontroliuojanti institucija nėra pajėgi užtikrinti, kad kiekvienas gyventojas elgtųsi taip, kaip reikalauja teisės aktai. Kiekvienas iš mūsų, turi suvokti ir įsisąmoninti, kad jis, nesilaikydamas paprasčiausių aplinkos apsaugos reikalavimų, kenkia pirmiausia sau.

2012-03-29
Žemės ūkio bendrovės klausia, ar, pasikeitus teisės aktams, jos turi vykdyti poveikio aplinkos oro kokybei, poveikio paviršiniam vandeniui, poveikio požeminiam vandeniui, poveikio drenažiniam vandeniui monitoringą?

Vadovaujantis LR Aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. D1-911 nuostatomis, nuo 2012 m. gegužės 1 d.
Žemės ūkio bendrovės, kurios išmeta į aplinkos orą teršalus ir šiai veiklai gavusios TIPK Leidimus pirmojo priedo turi vykdyti poveikio aplinkos oro kokybei monitoringą vadovaujantis minėto dokumento 8.1.1. ir 8.1.2. nuostatomis:
8.1.1. ūkio subjektai, kurių vykdomos veiklos metu išmetami teršalai, nurodyti Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąraše ir ribinėse aplinkos oro užterštumo vertėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 471/582 (Žin., 2000, Nr. 100-3185; 2007, Nr. 67-2627), o veiklos metu vieno iš į aplinkos orą išmetamų teršalų pavojingumo rodiklis (toliau – TPR), apskaičiuotas šių Nuostatų 1 priedo 3 punkte nustatyta tvarka, yra didesnis nei 104 arba to teršalo koncentracija, apskaičiuota modeliavimo būdu (be foninio aplinkos oro užterštumo), viršija mažiausio vidurkinimo laikotarpio ribines aplinkos oro užterštumo vertes, nustatytas žmonių sveikatos apsaugai, nurodytas Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąraše ir ribinėse aplinkos oro užterštumo vertėse;
8.1.2. ūkio subjektai, kurių vykdomos veiklos metu išmetami teršalai, nurodyti Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 471/582 (Žin., 2000, Nr. 100-3185; 2007, Nr. 67-2627, 2008, Nr. 70-2688), o teršalo koncentracija, apskaičiuota modeliavimo būdu (be foninio aplinkos oro užterštumo), viršija mažiausio vidurkinimo laikotarpio žemutinę vertinimo ribą, nustatytą sveikatos apsaugai, nurodytą Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 596 (Žin., 2001, Nr. 106-3828; 2010, Nr. 42-2042), 2 priede, arba mažiausio vidurkinimo laikotarpio ribinę vertę, nustatytą žmonių sveikatos apsaugai, nurodytą Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 591/640 (Žin., 2001, 106-3827; 2010, Nr. 82-4364), arba mažiausio vidurkinimo laikotarpio siektiną vertę, nustatytą žmonių sveikatos apsaugai, nurodytą Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, nikeliu ir benzo(a)pirenas siektinose vertėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. D1-153/V-246 (Žin., 2006, Nr. 41-1486)“.
Atkreipiame dėmesį, kad žemės ūkio bendrovėms, kurioms poveikio aplinkos orui monitoringo vykdymas numatytas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje ar statinio projekte taip pat vykdo monitoringą teisės aktų nustatyta tvarka (minėto dokumento 8.1.4. punktas).
Taip pat monitoringą vykdo žemės ūkio bendrovės, kurios vienoje vietoje (tvarte ar tvartų grupėje) laiko 1200 ar daugiau sutartinių gyvulių atitinkantį kiaulių (įskaitant paršavedes, kuilius, paršelius) skaičių (minėto dokumento 8.1.3. punktas).
poveikio požeminiam vandeniui monitoringą privalės vykdyti:
ūkio subjektai, auginantys mėsines kiaules, paršavedes ir (arba) paukščius, kai šiai ūkinei veiklai reikalingas TIPK leidimas;
ūkio subjektai, vienoje vietoje (tvarte ar tvartų grupėje) laikantys 500 ar daugiau sutartinių gyvulių atitinkantį (įskaitant karves, veršelius) skaičių;
poveikio drenažiniam vandeniui monitoringą privalės vykdyti:
ūkio subjektai, auginantys mėsines kiaules, paršavedes ir (arba) paukščius, kai šiai ūkinei veiklai reikalingas TIPK leidimas, ir išlaistantys mėšlą ir (ar) srutas teritorijoje, kurioje yra įrengta drenažo sistema ir kai visos ūkio subjekto laistomos teritorijos plotas patenka į drenažo sistemą ir RAAD vertinimu iš tos drenažo sistemos ištekantis vanduo gali daryti neigiamą poveikį paviršiniams vandens telkiniams bei visoje teritorijoje, kurioje yra įrengta drenažo sistema, nėra vykdoma ūkinė veikla, galinti neigiamai įtakoti iš tos drenažo sistemos ištekančio vandens parametrų reikšmes, t.y. bendrojo fosforo – 2 mg/l; bendrojo azoto – 15g/l; amonio azoto (NH4-N) – 5 mg/l; nitritų azoto (NO2-N) – 0,3 mg/l;
ūkio subjektai, vienoje vietoje (tvarte ar tvartų grupėje) laikantys 500 ar daugiau sutartinių gyvulių atitinkantį (įskaitant karves, veršelius) skaičių, ir išlaistantys mėšlą ir (ar) srutas teritorijoje, kurioje yra įrengta drenažo sistema ir kai visos ūkio subjekto laistomos teritorijos plotas patenka į drenažo sistemą ir RAAD vertinimu iš tos drenažo sistemos ištekantis vanduo gali daryti neigiamą poveikį paviršiniams vandens telkiniams bei visoje teritorijoje, kurioje yra įrengta drenažo sistema, nėra vykdoma ūkinė veikla, galinti neigiamai įtakoti iš tos drenažo sistemos ištekančio vandens parametrų reikšmes, t.y. bendrojo fosforo – 2 mg/l; bendrojo azoto – 15g/l; amonio azoto (NH4-N) – 5 mg/l; nitritų azoto (NO2-N) – 0,3 mg/l;

2012-03-29
Kiek atliekų apskaitos žurnalų reikia pildyti atliekų tvarkytojams?

Vadovaujantis LR aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 „Dėl atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“ atliekų tvarkytojai turi vesti 2 atliekų apskaitos žurnalus:
1. „Atliekų tvarkymo apskaitos žurnale“ surašomos atliekos kurias atliekų tvarkytojas turi teisę tvarkyti ir kurios susidaro atliekų tvarkymo veiklos metu;
2. „Atliekų susidarymo apskaitos žurnale“ surašomos atliekos susidariusios įmonėje, bet ne atliekų tvarkymo veikloje.
Išimtis taikoma Pavojingų atliekų prekiautojams ir tarpininkams jie atliekų tvarkymo apskaitą turi vykdyti viename žurnale pagal apskaitos, vežimo ir kitų juridinę galią turinčių dokumentų, patvirtinančių atliekų judėjimą duomenis.
Atliekų vežėjams, nevykdantiems atliekų apdorojimo veiklos, žurnalo forma pateikta http://atliekos.gamta.lt/cms/index Atliekų apskaitos žurnalai

2012-01-05
Kaip tinkamai tvarkyti buitines nuotėkas jeigu individualaus namo savininkai nėra prisijungę prie centralizuotos nuotėkų tvarkymo sistemos, arba tam nėra galimybių?

Nuotėkų kaupimo rezervuarai – yra sandarios talpos, skirtos pavienių gyvenamųjų arba jų grupių buitinėms nuotėkoms kaupti ir laikyti iki periodiško jų išsiurbimo ir išvežimo autocisternomis (rezervuarui prisipildžius) apdoroti, nukenksminti, valyti, panaudoti. Rezervuarai turi būti sandarūs (gelžbetoniniai, stikloplasčio, plastmasiniai).
Tinkamai įrengti ir gerai eksploatuojami kaupimo rezervuarai nedaro neigiamo poveikio aplinkai. Iš tokių kaupimo rezervuarų šalinamas turinys yra iš dalies supuvusios buitinės nuotėkos. Kai kaupimo rezervuarai yra nesandarūs arba be dugnų, vyksta nuolatinis nuotėkų skystosios dalies filtravimasis (sunkimasis) į gruntą ir kartu į gruntinius vandenis, kurie teršiami. Tokiais atvejais kaupimo rezervuaruose lieka tirštoji, iš dalies supuvusi nuotėkų frakcija – dumblas. Todėl, siurbiant kaupimo rezervuarų turinį, būtina stebėti ar jis nėra per tirštas, nes tai pirmasis kaupimo rezervuarų nesandarumo, kurį reikia pašalinti, požymis. Apytikriai vieno gyventojo į kaupimo rezervuarą patenkantys nuotėkų kiekiai sudaro 35 - 50 m3 per metus (apie 3 – 4 m3 per mėnesį).
Nuotėkų kaupimo rezervuarų turinio išvežimu gali užsiimti tik savivaldos institucijų išduotą leidimą turinčios firmos, įmonės. Gyventojas turi gauti ir metus laiko saugoti nuotėkų išvežimą patvirtinantį dokumentą (apmokėjimo kvitą). šalinant kaupimo rezervuarų turinį draudžiama teršti aplinką.

2012-01-05
2011 metų IV-me ketvirtyje į Kupiškio rajono agentūros darbuotojus kreipėsi piliečiai norėdami išsiaiškinti ar galima deginti laužavietėse medžių lapus, sodo, daržo atliekas Kupiškio mieste ir rajono ribose?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 269 patvirtintų „Aplinkos apsaugos reikalavimai deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas“ sausą žolę, nendres, nukritusių medžių lapus šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik sugrėbtas į krūvas ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų.
Draudžiama deginti miestuose ir miesteliuose. Kupiškio rajone miestų ir miestelių kategorijai priskirti: Kupiškio miestas, Subačiaus miestas ir Noriūnų gyvenvietė.
Draudžiama kartu su augalinės kilmės atliekomis deginti buitines, pramonines bei kitas atliekas.

2011-11-15
Kaip turi būti tvarkomos nukenksmintos medicininės atliekos ?

Vadovaujantis Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 519 (Žin., 2002, Nr. 40-1499; 2007, Nr. 122-5003; 2010, Nr. 146-7486) nuostatomis, medicininių atliekų nukenksminimas autoklavuose, mikrobangų krosnelėse ar apdorojant cheminėmis dezinfekcijos medžiagomis – tik tarpiniai metodai, palengvinantys jų saugojimą ir vežimą, tačiau iki galo neišsprendžiantys šių atliekų saugaus šalinimo problemos. Nukenksmintos medicininės atliekos turi būti surenkamos atskirai, nemaišomos su komunalinėmis atliekomis ir šalinamos-deginamos teisės aktų reikalavimus atitinkančiuose atliekų deginimo įrenginiuose, nes tai saugiausias medicininių atliekų tvarkymo būdas. Tik neturint galimybių šias atliekas deginti, nukenksmintos medicininės atliekos gali būti šalinamos sąvartynuose, jeigu jos atitinka Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktuose nustatytus atliekų priėmimo į sąvartynus kriterijus ir ribines vertes.

2006-09-05
Registravimosi į Gamintojų ir importuotojų sąvadą tvarka

Registravimosi į Gamintojų ir importuotojų sąvadą tvarka reglamentuota Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklėse, patvirtintose LR aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-291(Žin., 2009, Nr. 65-2599, 2010, Nr. 36-1739).
Pradėję alyvų, transporto priemonių (ne tik naujų, bet ir naudotų transporto priemonių, kurių bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t), apmokestinamųjų gaminių, gaminiais pripildytų pakuočių tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai, gamintojai ir (ar) importuotojai turi užsiregistruoti Sąvade per tris mėnesius nuo šių gaminių tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai pradžios. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai planuojantys tiekti elektros ir elektroninę įrangą gamintojai ir (ar) importuotojai turi registruotis iki elektros ir elektroninės įrangos pateikimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai.
Pageidaujantis registruotis Sąvade gamintojas ir (ar) importuotojas internetu arba raštu pateikia RAAD, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra registruota jo buveinė, Taisyklių 1 priede nustatytos formos prašymą registruoti Gamintojų ir (ar) importuotojų sąvade (toliau - Prašymas),užpildytą pagal Taisyklių 2 priedo reikalavimus. Gamintojas ir (ar) importuotojas, Prašymo III skyriuje nurodęs, kad jis dalyvauja gamintojų ir (ar) importuotojų organizacijoje, teisės aktų nustatyta tvarka gavusioje Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją (toliau - Licencijuota organizacija), su Prašymu pateikia kopiją dokumento, patvirtinančio narystę Licencijuotoje organizacijoje.
Elektros ir elektroninės įrangos gamintojas ir (ar) importuotojas, Prašymo III skyriuje nurodęs, kad jis individualiai organizuoja elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą, kartu su Prašymu pateikia dokumentą, įrodantį, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas, sudarytą pagal Banko garantijos, laidavimo sutarties bei kitų sutarčių, įrodančių, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas, sudarymo ir vykdymo, lėšų, gautų pagal šias sutartis, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo taisykles, patvirtintas 2006 m. sausio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 61 (Žin., 2006, Nr. 9-340) (toliau - Dokumentas). Prašymo III skyriuje nurodęs, kad jis dalyvauja Licencijuotoje organizacijoje, minėto Dokumento pateikti neprivalo.
Kai gamintojas ir (ar) importuotojas (pagrindinė įmonė) turi filialą (-us), atstovybę (-es) ar kitus nuolatinę buveinę turinčius padalinius (toliau - Padaliniai), pagrindinė įmonė, nurodžiusi savo ir Padalinių duomenis, pateikia bendrą Prašymą. Prašymas pateikiamas tam RAAD, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra registruota pagrindinės įmonės buveinė.
Gamintojas ir (ar) importuotojas gali Prašymą pildyti internetu, naudodamasis e-ASTA sistema. e-ASTA vartotojo instrukcijos, paskelbtos Agentūros svetainės (http://gamta.lt) rubrikoje "Atliekų apskaitos informacinė sistema".
Elektros ir elektroninės įrangos gamintojas ir (ar) importuotojas, Prašymą pateikęs internetu, per 10 darbo dienų nuo Prašymo pateikimo dienos turi pateikti RAAD kopiją dokumento, patvirtinančio dalyvavimą Licencijuotoje organizacijoje, arba originalą Dokumento, nurodyto Taisyklių 8 punkte.
RAAD per 10 darbo dienų nuo Prašymo teikimo internetu arba per 20 darbo dienų nuo Prašymo teikimo raštu ir Dokumento gavimo dienos registruoja gamintoją ir (ar) importuotoją Sąvade, suteikia unikalų registracijos Sąvade kodą. Patvirtinimą apie registraciją gamintojas ir (ar) importuotojas gauna elektroniniu paštu, jei Prašyme nurodo elektroninio pašto adresą.
Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir (ar) importuotojai be šių dokumentų privalo pateikti dokumento originalą, įrodantį, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas. šių dokumentų rengimo taisyklės yra patvirtintos LRV 2006 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 61 (Žin., 2006. Nr. 9-340).
Garantinio rašto pavyzdys
Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai, atlikę, aukščiau paminėtas, procedūras, raštu kreipiasi į regiono departamentą dėl Elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų registravime sąvade pažymėjimo išdavimo raštu.

2006-09-05
Kas turi registruotis į Gamintojų ir importuotojų sąvadą?

Į gamintojų importuotojų sąvadą turi registruotis gaminių - alyvų, transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir (ar) gaminiais pripildytos pakuotės gamintojai /importuotojai tiekiantys šiuos gaminius Lietuvos Respublikos rinkai.

2006-09-05
Ar visada reikia registruotis į Gamintojų ir importuotojų sąvadą, kai yra importuojama elektros ir elektroninė įranga?

Registruotis į sąvadą reikia, jei importuojama elektros ir elektroninė įranga atitinka šiai savokai – Elektros ir elektroninė įranga, kuriai tinkamai funkcionuoti reikalingos elektros srovės arba elektromagnetiniai laukai, ir įranga, skirta kurti, perduoti arba išmatuoti tokias sroves ar laukus, priklausanti Aplinkos ministerijos nustatytoms kategorijoms ir skirta naudoti su ne didesne kaip 1 000 V įtampa esant kintamajai srovei ir su ne didesne kaip 1 500 V įtampa esant nuolatinei srovei ir patenka į Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedą (Žin., 2005. Nr. 102-3793).

2006-09-05
Ar reikia į Gamintojų ir importuotojų sąvadą registruotis, jei alyvos, transporto priemonės bei elektros ir elektroninė įranga yra įvežama iš Europos Sąjungos valstybių narių?

Taip, reikia.

2006-09-05
Kas turi teisę priimti ir tvarkyti elektros ir elektroninės įrangos atliekas?

Elektros ir elektroninės įrangos atliekas priimti ir tvarkyti turi teisę tik tos įmonės, kurios yra užsiregistravusios į Atliekas tvarkančių įmonių registrą (ATĮR).
šiame registre įvedę įmonės kodą iš juridinių asmenų registro (JAR), susižinosite, ar dominanti įmonė yra užregistruota į šį registrą, o jei yra, tai ar turi teisę priimti ir tvarkyti elektros ir elektroninės įrangos atliekas.
Dominančios įmonės JAR kodą galite surasti pasinaudoję vieša paieška juridinių asmenų registre.

2006-09-04
Kur kreiptis, norint pertvarkyti Panevėžio mieste augančius želdinius?

Dėl Panevėžio mieste augančių želdinių, išskyrus augančių namų valdoje, pertvarkymo reikia kreiptis į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių (tel. 8~45 501225, 501221).
Namų valda - žemės plotas, kurį užima gyvenamasis pastatas (namas) ir priklausiniai (ūkiniai, buitiniai, verslo pastatai ir įrenginiai), sodas bei kiti želdiniai, kiemas ir daržui bei kitoms reikmėms naudojamas žemės sklypas, įregistruotas Nekilnojamo turto registre (Žin., 2001. Nr. 45-1603 ).

2006-05-19
Kur galima rasti atliekas tvarkančių įmonių sąrašą arba kam galima perduoti pavojingas ar nepavojingas atliekas?

Informaciją galima rasti http://gamta.lt/cms/index.

2006-05-19
Kada reikia pateikti paraišką TIPK leidimui gauti?

Paraišką Leidimui naujiems Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams gauti veiklos vykdytojas privalo pateikti RAAD ne vėliau nei likus 4 mėnesiams iki planuojamos veiklos pradžios, o esamiems Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams - likus 4 mėnesiams iki Leidime nustatyto atnaujinimo termino ar turimo gamtos išteklių naudojimo leidimo galiojimo termino pabaigos. Veiklos vykdytojas, eksploatuojantis Taisyklių 2 priede nurodytus įrenginius, paraišką RAAD turi pateikti prieš 2 mėnesius iki planuojamos veiklos pradžios, Leidime nustatyto atnaujinimo termino ar turimo gamtos išteklių naudojimo leidimo galiojimo pabaigos.
Jei paraiška neatitinka šių Taisyklių reikalavimų ar nepakanka duomenų paraiškai įvertinti ir Leidimo sąlygoms nustatyti, RAAD raštu nurodo pareiškėjui trūkumus ir nustato terminą jiems pašalinti. Jei pareiškėjas per nurodytą laiką nurodytų trūkumų nepašalina, paraiška laikoma nepriimta ir grąžinama pareiškėjui. Paraiškos priėmimo data laikoma paraiškos, visų pagal šias Taisykles būtinų pateikti duomenų ir dokumentų, bei papildomų dokumentų, kuriuos pareiškėjas turi pateikti RAAD nurodymu, pateikimo data.